Kaip antradienį pranešė Nacionalinė teismų administracija, sprendimą skirti pastabą lėmė vienas I. Štuopienės įrašas jos socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje po pasidalintu 2020 metų liepą interneto portalo straipsniu, kuriame teisėja nepalankiai ir kritiškai atsiliepė apie visus teisėjus, nurodydama, kad neigiamos teisėjų savybės pasireiškia ir jiems nagrinėjant bylas.

Taip pat, kad teisėja socialiniame tinkle „Facebook“ teigiamai įvertino kito vartotojo kritišką ir negatyvų atsiliepimą apie visus teisėjus.

„Pernelyg plataus masto neigiamas apibendrinimas apie visus teisėjus daro ar gali padaryti žalą visuomenės pasitikėjimui tiek teismine valdžia, tiek teismų gebėjimais tinkamai nagrinėti bylas“, – nutarė Teisėjų garbės teismas.

Pastaba skirta ir už tai, kad teisėja nesilaikė Teismų įstatyme nustatytos pareigos pranešti teismo pirmininkui apie jos pačios inicijuotą teismo procesą Vilniaus apygardos administraciniame teisme.

Teisėjų garbės teismas ėmėsi šios bylos komisijai nustačius, jog teisėja I. Štuopienė pažeidė Teisėjų etikos kodekse įtvirtintus padorumo, pavyzdingumo, solidarumo, pagarbos žmogui ir pareigingumo principus, todėl jai buvo iškelta drausmės byla. Komisija padarė išvadą, kad ši teisėja savo elgesiu pažemino teisėjo vardą ir pakenkė teismo autoritetui.

Skirta pastaba galioja vienerius metus nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, o asmens byloje lieka įrašyta visam laikui. I.Štuopienė per 10 dienų ją gali apskųsti Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Nacionalinė teismų administracija teigia, kad šiuo sprendimu pradedami formuoti teisėjų kaip viešų asmenų elgesio socialiniuose tinkluose ir viešojoje erdvėje principai.

Teisėjų garbės teismas nutarė, kad teisėjui viešojoje erdvėje turi būti taikomi griežtesni elgesio standartai negu šių pareigų neinantiems asmenims.

Viešai rašydamas ar kalbėdamas teisėjas turi įvertinti savo žodžių reikšmę ir galimą įtaką būtent teismų valdžios autoritetui ir nešališkumo garantijoms bendrąja prasme.

„Viešai rašydamas ar kalbėdamas teisėjas turi įvertinti savo žodžių reikšmę ir galimą įtaką būtent teismų valdžios autoritetui ir nešališkumo garantijoms bendrąja prasme,“ – pranešime cituojama Teisėjų garbės teismo narė Kauno apygardos teismo teisėja Diana Labokaitė.

Komisijos sprendimu buvo nutraukta drausmės bylos dalis dėl Teisėjų etikos kodekso padorumo, pavyzdingumo, solidarumo, pagarbos žmogui principų reikalavimų pažeidimo pasisakant visuomenės informavimo priemonėse ir 2020 metais dukart pasisakant ir komentuojant socialiniame tinkle „Facebook“, taip pat pasisakant viename 2019 metais I. Štuopienės nagrinėtos baudžiamosios bylos posėdyje.

Teisėjų garbės teismas mano, kad vieša diskusija apie teismų problemas yra galima ir neturi būti ribojama.

„Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) ne vienoje byloje yra pabrėžęs, kad teismai neveikia vakuume, todėl visuomenė turi teisę žinoti, kokių problemų kyla teismų sistemos viduje“, – sakė D. Labokaitė.