Šeštadienį Vilniaus universiteto (VU) Botanikos sodas alsavo rytietiška dvasia. Skambėjo koto muzika, vyko arbatos gėrimo ceremonija, akis džiugino ikebanos puokštės. Čia atidarytas devynerius metus kurtas japoniškas sodas.

Botanikos sodas – tinkama vieta

Į VU Botanikos sodą Kairėnuose šeštadienį vilniečiai ir miesto svečiai rinkosi pasmalsauti. Čia atidarytas devynerius metus kurtas japoniškas sodas. Kad šventė įgautų daugiau japoniškos dvasios, sode vyko koto muzikos koncertas, vėliau svečiai buvo supažindinti su arbatos gėrimo tradicijomis, grožėjosi ikebanos puokštėmis.

Prieš daugiau nei dešimt metų kilusi idėja įrengti japonišką sodą kelerius metus ir buvo tik idėja, kaip sakė VU Botanikos sodo mokslo darbuotojas dr. Darius Ryliškis. Tačiau vėliau išreiškę savo norą Japonijos ambasados Lietuvoje atstovams, 2003 m. sulaukė dviejų kraštovaizdžio kūrėjų iš Japonijos vizito.

"Botanikos sode buvo rasta vieta, kuri, mūsų manymu, turėjo atitikti visus japoniško sodo reikalavimus. Ponai Hajime Watanabe ir Hiroshi Tsunoda, apsilankę pas mus, patvirtino, kad vieta tinkama. Buvo status šlaitas, galimybė atvesti natūraliai tekantį vandenį", – apie japoniško sodo kūrimo užuomazgas pasakojo dr. D.Ryliškis.

Atgabenta 500 t lauko riedulių

Po pusmečio japonų kūrėjai parengė ir Botanikos sodui padovanojo japoniško sodo projektą. Pašnekovas teigė, jog iš pradžių svarstyta, kad sodą galbūt galėtų įkurti patys japonų architektai su savo komandomis, tačiau sąmata siekė milijoną litų.

"Tokių pinigų gauti nepavyko, nors tuomet teikėme keletą projektų tiek japonų, tiek lietuvių fondams. Bet pasaulyje yra gerų žmonių. Atsirado rėmėjų, kurie mums vis išskirdavo po kelias dešimtis tūkstančių litų", – sakė pašnekovas.

Vadovaujantis parengtu planu buvo pradėtas kurti japoniškas sodas. Pirmiausia atgabenta 500 tonų lauko riedulių, kai kurie jų sveria 5–25 tonas. 2008 m. jie buvo sudėlioti, formuojant būsimo japoniško sodo struktūrą. Įrengtas upelis su kriokliu, vėliau tvenkinys su vadinamąja vėžlio sala, apžvalginiai takai. Kai konstrukciniai darbai buvo baigti, prasidėjo sodo kūrimo kasdienybė, kaip sakė botanikas.

"Mūsų darbuotojai dvejus trejus metus statė mažosios architektūros elementus, sodino augalus, klojo dangas ir t. t. Šiemet jau nusprendėme, kad didieji darbai baigti ir galima sodą atidaryti. Tačiau, žinoma, tikrasis sodas, apie tai kalbėjome ir su autoriumi H.Watanabe, niekada nebūna pabaigtas. Nes augalai turi augti – tai yra procesas", – kalbėjo mokslininkas.

Ankstyvasis Edo stilius

VU Botanikos sode įsikūręs japoniškas sodas Vilniuje yra vienintelė erdvė, kur galima pasigrožėti japoniškais želdynais, rytietiška aplinka. Augalų čia – apie 800–1000 rūšių. 0,5 ha plote japoniškas sodas buvo kuriamas vadovaujantis Edo laikotarpio (1615–1867 m.) – japoniško pasivaikščiojimų sodo – kūrimo principais ir pavyzdžiais.

"Pasirinktas sodo modelis yra laisvesnis. Kartais japoniškas sodas yra griežtų taisyklių rinkinys. Pasirinkome ankstyvąjį Edo stilių, kai buvo kuriamas gamtos paveikslas. Tas stilius buvo arčiau širdies, nes mums, botanikams, arčiau yra gamta nei menas. Taip pat to stiliaus architektūra yra archajiška", – vardijo pašnekovas.

Iš pat pradžių, pasak botaniko, buvo nuspręsta nesistengti padaryti visiškai tokio sodo, kokie yra Japonijoje. Jis buvo kuriamas naudojant vietines medžiagas. Kaip sakė dr. D.Ryliškis, svarbiausia buvo išlaikyti dvasią.

Taigi vietoj bambuko tvorų išdygo lazdyno tvoros, stogai buvo uždengti nendrėmis. "Jų yra ir japonų kultūroje, jei pažiūrėtume to periodo japoniškus sodus, medžiaga labai panaši, – sakė mokslininkas. – Kalbant apie augalus, ne viskas, kas auga Japonijoje, gali žiemoti pas mus. Tad rinkdami augalus stengėmės rinkti iš to regiono, bet daugiau iš kalnų, atšiauresnių vietų."

Svarbiausia – matomas grožis

Pašnekovo teigimu, projekto autorius, vertindamas įkurtą sodą, negailėjo gražių žodžių. Kaip jį vertins mūsų tautiečiai, parodys laikas. Sodo kūrėjai tikisi, kad čia pasodinti augalai įgaus Tekančios Saulės šalies sodams būdingų formų ir bruožų ir ši vieta taps tikru klasikinio japoniško sodo pavyzdžiu Lietuvoje.

Pats botanikas teigė, jog kiekvienas geras pavyzdys, kad ir kokios kultūros jis būtų, geras tuo, kad žmogus mato grožį. Esą jį matydamas ir pats gerėja.

"Botanikos sodai galbūt vargiai nustebina daug keliaujančius žmones, bet Japonija – tolima šalis, nedaug mūsiškių ten nuvažiuoja. Šiame sode, manau, žmogus galės prisiliesti prie tos įdomios kultūros", – sakė dr. D.Ryliškis.

Japoniški sodai

Nuo seniausių laikų natūralių uolų apsuptas vietas japonai laikė dievų buveinėmis. Šias šventas vietas supo medžių guotai ir vanduo. Iš šintoizmo ir kildinamos pirmosios japoniškos sodininkystės tradicijos.

Vėliau didelę įtaką japonų sodų menui turėjo budizmas. Japoniški sodai buvo kuriami kaip rojus, vėliau – pagal visatos modelį. Įvairios medžiagos naudojamos kaip simboliai: akmenėliai ar skalda simbolizuoja upes, akmenys – salas ar kalnus, nedideli medžiai – ištisus miškus.

Edo laikotarpio sodui būdingas Sukiya stilius, kai žmogus visada jaučiasi apsuptas gamtos. Šio periodo soduose buvo statomi labai paprasti, be ypatingos apdailos pastatai. Dauguma Edo laikotarpio sodų yra dviejų rūšių: akmenų ir pasivaikščiojimų sodai. Pasivaikščiojimų soduose dažnai naudojamas shakkei principas – kai sodą supantis kraštovaizdis įkomponuojamas į sodą arba vieta parenkama kalno šlaite, taip panaudojant natūralų aukščių skirtumą.