Tiltu per Nerį greitkeliu vakar ryte važiuojantiems žmonėms po kojomis sudrebėjo žemė. Tiltas per sprindį smigo žemyn. Per plauką išvengta aukų ir to, kad Šilainiai liktų be šilumos.

Nusėdo per rytines spūstis

Pusę aštuonių ryto Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojas sulaukė pirmųjų išsigandusių vairuotojų skambučių. Skambinusieji pranešė, kad magistralėje Vilnius–Kaunas–Klaipėda gerokai smuktelėjo tiltas per Nerį. Už atsiradusio nelygumo kliūva automobilių duslintuvai. Į nurodytą vietą nuskubėję patruliai įsitikino, kad Vilniaus kryptimi vedantis tiltas pasmukęs bemaž 20 cm. Imtasi saugumo priemonių. Tiltas uždarytas. Baiminantis, kad jis visiškai nenugarmėtų žemyn, uždrausta važiuoti ir po juo esančia Panerių gatve. Automobilių eismas nukreiptas per Kauno miestą, todėl susidarė transporto spūstys.

Pavojaus gyvybėms nebuvo?

Iškart prie tilto iškviesti tiltų specialistai ir atsakingų institucijų pareigūnai. Kol jie nebuvio pateikę savo išvadų, baimintasi pačių baisiausių pasekmių. "Tiltas pavojingai kaba. Baiminamės, kad jis nesmuktų dar daugiau", – prieš pietus kalbėjo Kauno miesto savivaldybės Civilinės saugos tarnybos vedėjas Jonas Griškevičius.

Po detalesnės apžiūros paaiškėjo, kad avarijos priežastimi tapo vienu metu lūžę tiltą su prietilčiu jungiantys šarnyrai. Tiltas atsirėmė ant atramos. "Tiltas nei sugriuvo, nei sulūžo. Reikia tik truputį paremontuoti ir jis vėl bus kaip naujas. Žemyn jis daugiau nebenukris", – po pirmųjų ekspertų išvadų kalbėjo Lietuvos automobilių kelių direkcijos Tiltų skyriaus vedėjas Gediminas Viršilas.

Jo teigimu, žmonių gyvybei pavojus galėjo kilti tik tuo metu, kai įvyko lūžis ir galėjo sumėtyti virš lūžio vietos greitai skriejusius automobilius.

Vos nenutraukė šilumos trasų

Pastarosiomis dienomis gamtos stichijų kamuojama miesto valdžia po raminamų ekspertų išvadų atsiduso. Ši avarija nepatogumų sukėlė ne tik automobilių vairuotojams. Po tiltu nutiesta šiluminė trasa, kuria šiluma ir karštas vanduo pasiekia Šilainių rajoną. Smuktelėjęs tiltas beveik palietė trasos izoliaciją. Jei jis dar kristų žemyn, vamzdynas gali būti užspaustas ir nutrauktas. "Kauno energija" vakar vakare šią trasą uždarė. Šilainiams šiluma tiekiama kitomis trasomis. Vakar prieš darbo pabaigą iškūrenta rezervinė Vilijampolėje esanti buvusio "Šilko" fabriko katilinė. Visu pajėgumu nutarta panaudoti rezervinį šilumos tiekimo vamzdyną einantį po Varnių tiltu.

Jei oro temperatūra nenukris labiau, nei prognozuojama, tikimasi, kad Šilainių gyventojai šildymo ir karšto vandens stygiaus nepajus. "Mes skaičiavome, kad, esant dabartinėms oro sąlygoms, šilumos tiekimo pajėgumų turėtų užtekti", – pavakarę kalbėjo "Kauno energijos" Šilumos tinklų departamento direktorius Sigitas Matelionis.

Ekspertai pavojaus nepastebėjo

Ilgiausią Lietuvos tiltą prižiūrinčios valstybės įmonės "Automagistralė" techninis direktorius Kazimieras Eirošius paaiškino, kad tiltas yra nekarpytos konstrukcijos – per jo vidurį nėra deformacinių pjūvių. Tai reiškia, kad judėti nuo šalčio pirmyn ir atgal jis gali tik galuose.

Tiltą apžiūrėjusio ir jo išsamesnę ekspertizę atliksiančio Transporto ir kelių tyrimo instituto direktoriaus pavaduotojas Petras Baublys mano, kad tiltą ir prietiltį jungiančios metalinės dalys paprasčiausiai surūdijo, neatlaikė labai didelio eismo srauto ir šalčio.

K.Eirošiaus teigimu, deformacinis pjūvis, kuriame atsitiko incidentas, buvo remontuotas 2004 m. Tuomet pakeista viršutinė dalis, o tilto šarnyrai palikti seni. Dabar būtent jie ir sulūžo.

Tiltų būklė nuolat tikrinama, bet vizualiai šarnyrų pažeidimų pastebėti beveik neįmanoma. Tam reikalinga nuodugni ekspertizė.

Kai kurie tiltų specialistai puse lūpų kalba, kad per paskutinę tilto apžiūrą ekspertai lūžių grėsmę praleido pro akis. G.Viršilas tiltą turinčių apžiūrėti ekspertų nekaltina.

"Kiekvienais metais apžiūrimi visi valstybiniuose keliuose esantys tiltai. Šis tiltas visada buvo geras. Šarnyrai nutrūksta neretai, juos keičiame, bet niekada Lietuvoje dar nebuvo nutrūkę visi tiltą laikantys šarnyrai vienu metu. Tai pirmas toks tilto gedimas mūsų šalyje", – sakė G.Viršilas.

Remontuos iki pavasario

"Tilto konstrukcijos nėra pažeistos, jo ilgaamžiškumui pavojaus nėra. Tik reikia pakeisti kai kurias detales ir viskas. Čia juokų darbas", – įsitikinęs bendrovės "Kelprojektas" Tiltų skyriaus viršininkas Darius Žickis.

Jo manymu, tiltu pavienės mašinos galėtų važiuoti ir dabar, bet ne tokiais srautais, kaip iki šiol.

"Tai bus eilinis remontas. Bet situaciją apsunkina šaltas oras ir tai, kad avarija įvyko intensyviausioje vietoje", – sakė G.Viršilas.

Jis nedrįso spėti, kiek kainuos ir užtruks remontas. Tikimasi, kad eismą tiltu pavyks paleisti per tris mėnesius. Greitai darbų nepavyks padaryti, nes kai kurias dalis reiks vežtis iš užsienio. Jei teks betonuoti, koją gali pakišti ir šaltis.

Kol vyks remontas, eismas paleistas per šalia esantį tiltą. Niekas negali paneigti, kad, padidėjus apkrovoms, jo neištiks šalia esančio tilto likimas.

"Pastarąjį tiltą vizualiai apžiūrėję projektuotojai, Kelių direkcijos, Transporto ir kelių tyrimo instituto, mūsų atstovai nusprendė, kad juo galima leisti dvipusį eismą. Plika akimi visko nepamatysi, nes vidaus dalis uždengia konstrukcijos. Reikėtų detalių tyrimų", – sakė K.Eirošius.

Henrikas Kebeikis

Inžinierius

Šią problemą greitai sutvarkys. Daug didesnė tragedija kiekvienu momentu gali atsitikti su Panemunės tiltu. Laimei, anais laikais statė tiltus su dešimteriopa apkrovos atsarga. Jei Panemunės tiltas būtų pastatytas laikantis dabartinių reikalavimų, seniai būtų sugriuvęs. Nerimą kelia ir tai, kad miestas apskritai neprižiūri tiltų, tam neskiriama pinigų.

Tiltas per Nerį

Tiltas per Nerį magistralėje Vilnius–Kaunas–Klaipėda 100-ajame kilometre baigtas statyti 1981 m., blokų sujungimo vietos buvo suklijuotos epoksidiniais klijais.

Tilto ilgis – 348,7 m, plotis – 9 m, aukštis – 91,7 m, turi penkias atramas.

Tilto projektą parengė Minsko projektavimo institutas, pastatė Kauno tiltų statybos valdyba Nr. 1, statybai vadovavo garsus tiltininkas Alfonsas Miškinis.

Greta, toje pat magistralėje, esantis tiltas per Nerį (iki incidento juo eismas judėjo Klaipėdos kryptimi – red.) pastatytas 1964 m.

Šaltinis: inžinierius Henrikas Kebeikis