Pereiti į pagrindinį turinį

Upeivių užmojai įšaldyti, kada atsigaus laivyba - neaišku

2010-05-11 12:53
Kelias: Lietuvoje eksploatuojama 384 km vidaus vandens kelių.
Kelias: Lietuvoje eksploatuojama 384 km vidaus vandens kelių. / Evaldo Butkevičiaus nuotr.

Laivybos sezonas upėse prasidėjo, bet upeiviai mano, kad jis bus vienas blogiausių per pastaruosius dešimt metų. Nors vis dar nestokojama vilties, kad ateityje laivyba upėse atsigaus.

Laivybos sezonas Lietuvos vidaus vandenų keliais prasidėjo balandžio pabaigoje. Bent kartą per savaitę Vidaus vandenų kelių direkcijos (VVKD) darbuotojai atskiruose vandens kelių ruožuose tikrina gylį, farvaterio plotį ir jį žyminčius ženklus. Kol kas viskas gerai, tačiau upeiviai su nerimu laukia vasaros.

Šių metų VVKD biudžetas – beveik keturi milijonai litų. Tai yra kone du su puse karto mažiau, nei direkcija gaudavo prieš kelerius metus.

 Direkcijos vadovas Gintautas Labanauskas konstatuoja, kad su tokiu biudžetu jo vadovaujama įmonė nesugebės įvykdyti visų įsipareigojimų, net ir tarptautinių. Pagal juos pagrindinėje Lietuvos vidaus vandenų arterijoje nuo Kauno iki Klaipėdos turi būti užtikrinti tam tikri farvaterio gyliai: nuo Kauno iki Jurbarko – 1,2 m, nuo Jurbarko iki Klaipėdos – 1,5 m. Ir geriausiais laikais reikiamą gylį išlaikyti buvo nelengva, o esant tokiam finansavimui tapo praktiškai neįmanoma. Nors farvateris gilinamas kasmet, šiemet to teks atsisakyti.

"Dirbsime kaip gaisrininkai – farvaterį gilinsime tik ekstra atveju. O laisvu nuo darbo laiku melsimės, kad vasara būtų nesausringa", – sakė G.Labanauskas.

Kol kas jokios užsienio laivybos įmonės į Lietuvos vidaus vandenis nesiveržia, todėl dėl tarptautinių įsipareigojimų nesilaikymo sankcijų greičiausiai pavyks išvengti, tačiau pernelyg mažas Nemuno gylis gadina nervus dabartiniams Lietuvos vežėjams ir neskatina laivininkystės plėtros.

Antrus metus iš eilės su kriziniu biudžetu turinti išgyventi direkcija trimituoja, kad apkarpius biudžetą sutaupyti nepavyks, nes tai, kas nepadaryta šiemet, reikės padaryti kitąmet: farvateryje kaupiasi vis daugiau dumblo, formuojasi ir didėja seklumos, plaunami upių krantai.

"Vieną sezoną gal ir galima mažiau tam skirti dėmesio. Bet reikia suprasti, kad sutaupyti nepavyks. Vyksta negrįžtami procesai, o kitąmet tam, kad būtų atkurta padėtis, reikės daugiau lėšų", – aiškino G.Labanauskas.

Daugiau šia tema skaitykite antradienį "Kauno dienoje".

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų