Puikių rezultatų jie pasiekė ne tėvynėje, o užsienyje, bet šie lietuviai į visas pergales kopė su Lietuvos vėliava rankose. Jie – Lietuvos dalis, kad ir kur būtų išsibarstę pasaulio platybėse. Savo tėvynės jie niekada neužmiršo.

Svajonės išsipildė užsienyje

Ar plaukikė Rūta Meilutytė būtų pasiekusi tokių rezultatų, treniruodamasi gimtojo Kauno baseinuose? Ar šią vasarą olimpinėse žaidynėse Londone būtų pelniusi aukso medalį, o pasaulio trumpo baseino čempionate Turkijoje – du aukso ir vieną sidabro medalius? Nors sportininkė kuris laikas gyvena Jungtinėje Karalystėje, Plimute, treniruojasi „Plymouth Leander“ plaukimo klube, o dabartinis jos treneris – britas Jonathanas Ruddas, minėtose varžybose ji atstovavo Lietuvai.

Ar Niujorke gyvenantis vizualiųjų menų kūrėjas Žilvinas Kempinas būtų padaręs tarptautinę karjerą, eksponavęs savo darbus garsiausiose pasaulio galerijose, jeigu būtų likęs Lietuvoje?

„Ne, tikrai ne. Lietuvoje nėra tokio konteksto, kuriame mano darbai būtų buvę įdomūs. Lietuvoje nėra daug šiuolaikinio meno žiūrovų, vertintojų, kad galėtum sukelti rezonansą. Reikalas tas, kad Lietuvoje savęs nebūčiau galėjęs realizuoti, nes tai – tiesiog maža šalis. Kokiam procentui iš tų trijų milijonų bent kiek rūpi menas ir koks procentas iš tų žmonių gali vertinti ir suprasti šiuolaikinį vaizduojamąjį meną? Vienetai“, – kalbėjo Ž.Kempinas.

Nors gyvena už jūrų marių, Žilvinas iki šiol – Vilniaus „Vartų“ galerijos dailininkas. Su šia galerija jis atstovauja Lietuvai tarptautinėse meno mugėse, o 2009 m. sėkmingai atstovavo Venecijos bienalėje Italijoje.

Nišą rado Anglijoje

Laisvą verslo nišą – vertimus – buvusi kaunietė Jurga Žilinskienė atrado Londone. Jauna emigrantė 2001 m. čia įkūrė pasaulinę vertimų bendrovę „Today Translations“.

Jos biuras – pačiame Londono finansų centre, Anglijos banko kaimynystėje, o Jurga šturmuoja verslo aukštumas geriau už daugelį vyrų.

Bendrovėje pluša net 2,5 tūkst. vertėjų 106-iose pasaulio šalyse. Tekstus iš anglų jie verčia į 20 pagrindinių kalbų.

Apie tokį vertimų fabriką Kauno Laisvės alėjoje turbūt galima tik pasvajoti?

Buria lietuvius į tinklą

Beveik 20 metų Lietuvoje stveriamasi už galvos, kad geriausi tautos protai nuteka į užsienius ir gimtinę negrįžta. Ir tik 2010 m. buvo įkurta organizacija „Globalios Lietuvos lyderiai“, siekianti suburti savo srities specialistus pasaulio ir Lietuvos lietuvius.

„Savanoriškais pagrindais veikianti organizacija “Globalios Lietuvos lyderiai„ – tai organizacija, skirta aktyviems jauniems žmonėms, dirbantiems tiek Lietuvoje, tiek užsienyje suvienyti, kad pastarieji ten nedingtų, o padėtų savo patirtimi, žiniomis, kontaktais čia esantiems lietuviams. Jos tikslas – sukurti žmonių tinklą, kurie keistųsi informacija, patirtimi ir kontaktiniais duomenimis, kad galėtų kurti naujus projektus, naują verslą, pristatyti naujas idėjas“, – pasakojo advokatas Irmantas Norkus – aktyvus šios organizacijos dalyvis.

„Lietuvis, – tęsė jis, gyvenantis Vilniuje ar Kaune gali parašyti, paskambinti savo kolegai Londone ir pasidalyti savo idėjomis. O šis gali pasakyti: “Žinai, aš pažįstu žmogų, kuriam tai bus įdomu."

Jų negalima prarasti

„Globalios Lietuvos lyderiai“ – kaip feisbukas, tik lietuvių. Tame tinkle yra bankininkų, teisininkų, inžinierių, švietimo specialistų, medikų, studentų ir pensininkų.

Anot I.Norkaus, jų negalima prarasti, todėl juos jungi į tinklą, palaikai su jais ryšį. Juos kvieti į Lietuvą arba važiuoji pas juos. Vyksta bendravimas. Žmonės noriai jungiasi į tinklą, noriai bendrauja.

„Dalijamės jų žiniomis, patirtimi, kontaktiniais duomenimis, kad būtų galima stiprinti Lietuvos tarptautines pozicijas ir gebėjimą konkuruoti tarptautinėje erdvėje. Siekiama, kad organizacija taptų tinklu, galimybių vieta kuriant augančią ir pasaulyje sėkmingai konkuruojančią Lietuvą“, – sakė organizacijos „Globalios Lietuvos lyderiai“ direktorė Dalia Petkevičienė.

Apdovanojo Prezidentė

Pagaliau tokie lietuviai buvo įvertinti. Praėjusį ketvirtadienį Prezidentūroje buvo įteikti „Globalios Lietuvos“ apdovanojimai vyresnės kartos pasaulio lietuviams, savo profesine veikla ir pasiekimais labiausiai prisidėjusiems prie Lietuvos pozicijų stiprinimo pasaulyje.

Pirmą kartą teikiami apdovanojimai buvo pavadinti skambiai – lietuviškaisiais „oskarais“.

„Mūsų valstybė niekada nebuvo uždara. Žymių lietuvių pavardės jau nuo senų laikų įrašytos garsiausių pasaulio universitetų metraščiuose, valstybių istorijose. Mes keliavome, kūrėme ir palikome pėdsakų daugelyje šalių. Tik išlaikydami atvirumo tradicijas, galime būti matomi pasauliui“, – per apdovanojimų ceremoniją kalbėjo Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

„Šiemetį 48 nominantų sąrašą galėtų papildyti dar dešimtys iškilių asmenybių“, – pastebėjo Prezidentė.

Kad širdis būtų Lietuvoje

Po apdovanojimų ceremonijos siūbavo diskusijos. Ar lietuvis, būdamas Lietuvoje, gali rasti savo vietą globaliame pasaulyje? Kodėl globalaus pasaulio lietuvis dažnai užmiršta Lietuvą? Kas yra valstybės pagrindas – ekonomika ar švietimas? Kurioje srityje – sporto, kultūros, mokslo – mes, lietuviai, esame stipriausi ir galime geriausiai pasirodyti pasauliui?

Dažnas studijuoti ir dirbti į užsienį išvykstantis lietuvis atsako, kad jį vilioja nauja kompetencija, nauja studijų kokybė, jis nori gerų žinių ir turinio. Antra, juos vilioja platus horizontas, skrydžio arba dangaus aukštis.

Anot I.Norkaus, tai galima rasti ir Lietuvoje. Šiuo metu Lietuvos valstybė kuriama – tai ypatingas laikas. Jaunas žmogus, turintis kompetencijos ir išminties, turi daug didesnių galimybių atsiskleisti čia, negu valstybėje, kuri jau pastačiusi savo pamatus.

Perspektyvų yra ir tėvynėje

„Dabar Lietuva tik stato savo pamatus – ekonominius, politinius, kultūrinius, visuomeninius. Galimybių dalyvauti šiame procese yra daugiau. Po 50 metų tie pamatai bus pastatyti. Lietuvoje dabar gali sukti idėją ir daug nuveikti“, – mano I.Norkus.

Advokatas ragino jaunus lietuvius kurti savo sėkmės istoriją. Jis pats neslėpė norintis sukurti geriausią advokatų kontorą. Ne tik Lietuvoje, bet ir visose Baltijos valstybėse. Ne tik Baltijos valstybėse, bet ir visame pasaulyje.

„Tai – mano tikslas, ir jo noriu pasiekti“, – sakė I.Norkus.

Atsigręžti į tapatybę

„Pagrindinis mano atsakymas toks – išlaikykime tą žmogišką ryšį, rodykime, kad juos vertiname ir mylime, ir jie mūsų irgi neatsisakys. Jie ten dirba, jie ten kuria, bet reikia, kad jų širdis būtų Lietuvoje“, – sakė informatikos mokslų daktaras, buvęs Vytauto Didžiojo universiteto rektorius Algirdas Avižienis, gavęs „Globalios Lietuvos“ apdovanojimą už viso gyvenimo pasiekimus.

Ar iš tikrųjų Lietuvai taip jau rūpi išeivija?

Prezidentės patarėja kultūros, mokslo ir švietimo klausimais Virginija Būdienė replikavo, kad šiandien Lietuvai rūpi trys dalykai: kaip surinkti daugiau pinigų į valstybės biudžetą, ką daryti, kad kiekvienas Lietuvos gyventojas uždirbtų kuo daugiau ir kad prieš dvejus metus išvykęs studijuoti į užsienį nekalbėtų su didesniu akcentu negu profesorius A.Avižienis, į užsienį išvykęs beveik prieš 60 metų. V.Būdienė paragino atsigręžti į savo tapatybę.