Pasak V. Benkunsko, savivaldybė planavo pratybose dalyvaujančių rajonų gyventojams papildomai išsiųsti įspėjamuosius pranešimus, tačiau baiminantis sukelti paniką Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC) nusprendė to nedaryti.

„Kai žmonės vakare gatvėse pamatė karius su ginklais ir neturėjo apie tai informacijos, turėjome daug skambučių į 112, klausiant, kas vyksta. Tai tam tikras panikos momentas buvo fiksuotas. Norėjome tų dviejų teritorijų gyventojams informaciją paskleisti per Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentą, mobiliųjų technologijų ryšiu. Bet šiuo atveju iš Nacionalinio krizių valdymo centro buvo sprendimas nekelti panikos. Tai matome, kad toks sprendimas buvo klaidingas“, – žurnalistams trečiadienį sakė V. Benkunskas.

Kai žmonės vakare gatvėse pamatė karius su ginklais ir neturėjo apie tai informacijos, turėjome daug skambučių į 112, klausiant, kas vyksta.

„Panika buvo sukelta ir atsirado tarp gyventojų dėl to, kad nebuvo tinkamai, lokaliai informuota. Tai galbūt kitų pratybų metu galėsime tą vietą stiprinti, nes komunikacija yra vienas iš esminių dalykų, siekiant išvengti chaoso, panikos ar kokių neplanuotų veiksmų. Tai čia žiūrime ir į save, kad turėtume stiprinti komunikacinę liniją“, – pabrėžė miesto vadovas.

Aktyvesnės komunikacijos poreikį taip pat pažymėjo ir Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas.

„Reikėjo galbūt labiau tų mikrorajonų, tų gatvių gyventojus informuoti apie tai, kad vyksta komendanto valanda, nes buvo ir skambučių 112, matant karius gatvėse. (...) Tai ne priekaištas miestui, tiesiog kai kurios institucijos pagalvojo, kad tai būtų perteklinė informacija“, – teigė ministras.

„Bet visa tai išsprendžiama ir tokios problemėlės yra tikrai nedidelės“, – sakė L. Kasčiūnas.

Kaip skelbta anksčiau, Lietuvos kariuomenės ir NATO sąjungininkų pratybos sostinėje ir Kaune vyksta gegužės 6–8 dienomis. Pratybų metu tikrinamas institucijų, įstaigų ir organizacijų pasirengimas vykdyti mobilizaciją ir sąjungininkų priėmimo užduotis, turto rekvizavimas ir komendanto valandos paskelbimas.

ELTA primena, kad didžiausias karines pratybas nuo Šaltojo karo laikų NATO pradėjo šių metų sausį. Kaip skelbta anksčiau, pratybos skirtos imituoti NATO atsaką į tokio varžovo, kaip Rusija, puolimą. Jose dalyvaus 50 laivų, 80 orlaivių ir daugiau kaip 1 100 kovos mašinų. Kariniai manevrai vykdomi NATO pertvarkius savo gynybą po Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 metais.