Kauno savivaldybė metų metus vijo iš valstybinės žemės prie Panemunės įsikūrusius sodininkus, laimėjo prieš juos bylą, o dabar, užmiršusi šimtatūkstantines išlaidas detaliesiems planams rengti, žadina žmonėms rožines viltis.

Pernelyg gera vieta

Šalia Panemunės įsikūrusi sodininkų bendrija „Baltasis gandras“, regis, trukdo konkretiems interesams. Ne itin prabangūs sodininkų nemeliai suręsti itin vaizdingoje vietoje – ant Nemuno kranto su puikiu panoraminiu vaizdu.

Gal todėl, kad yra nusižiūrėjusiųjų šioje vietoje sklypus, sodininkus stengiamasi išgrūsti iš šios gražios vietos?

Sodininkų bendrija „Baltasis gandras“ prieš porą metų Aukščiausiame Teisme pralaimėjo ilgą teisinę kovą dėl galimybės ilgam išsinuomoti valstybinę žemę ir joje sodininkauti.

„Vadinasi, pas mus bet kada gali ateiti savivaldybės atstovai ir išvyti iš sklypų. Natūralu, kad nustojome mokėti bendrijos mokestį – juk visi čia esame laikinai“, – kalbėjo viena iš sodininkių Jadviga Sineokaja.

Reikalauja mokesčių

Bendrijos pirmininkas Aleksejus Kozubovskis iš jos ir kitų taip mąstančių bendrijos narių tebereikalauja mokėti po 50 litų metams advokato išlaidoms tolesnėms byloms ir 40 litų bendrijos nario mokestį. Kitu atveju jis grasina išbraukti iš bendrijos sąrašų ir neleisti dirbti žemės, išieškoti skolą su antstoliais, skaičiuoti delspinigius.

Kai kuriems „Baltojo gandro“ nariams apskaičiuotos jau kelių šimtų litų skolos.

Pirmininkas bendrijos nariams paštu išsiuntinėjo įpareigojimus pavasarį iškirsti sklypuose krūmynus, nušienauti žolę, nes, pasak jo, pakviesta žemėtvarkininkų komisija skirs 500 litų baudą.

„Kaip jis gali ką nors įpareigoti, drausti, grasinti, jei teismas aiškiai pasakė, kad žemė priklauso valstybei, o ne mums“, – stebėjosi kitas sodininkas Anatolijus Fedotovas.

Pirmininkas tiki savivaldybe

A.Kozubovskis tvirtino, kad, nepaisant nepalankaus teismo sprendimo, bendrija tebeveikia ir jos nariai privalo mokėti mokesčius. „Mokama ne už žemę, o už narystę. Teismas juk nepareikalavo panaikinti bendrijos „Baltasis gandras“. Be to, niekas dar neprarasta – mus palaiko savivaldybė“, – aiškino A.Kozubovskis.

Jis tvirtino, kad į bendriją įstoja ir naujų narių. „Jiems leidžiame dirbti ten, kur sklypai neprižiūrimi ir apleisti“, – sakė A.Kozubovskis. Jis neigė kai kurių sodininkų kaltinimus, esą pigiai parduodantis teisę dirbti valstybinę žemę.

Valdžioje atsirado palaikančiųjų

Kai kurie „Baltojo gandro“ nariai pasakojo skambinę į savivaldybę ir klausę, ar po teismo sprendimo verta dar ką nors sėti ir auginti. „Mus tikino, kad niekas iš čia mūsų nevys ir galime auginti daržoves toliau“, – teigė sodininkai.

Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Vygaudas Molis patvirtino tokią viltį suteikęs.

„Esu teisininkas ir manau, kad sodininkai vis dar gali išsikovoti teisę dirbti šią žemę dėl pritaikytos naudojimosi turtu senaties. Ji taikoma, kai žmonės ilgai naudojasi turtu ir dėl to gali tapti jo šeimininkais, o mano žiniomis, čia sodo sklypai suformuoti dar 1952 m. Aukščiausiajame teisme jie pralaimėjo dėl iš anksto padarytų teisinių klaidų keliant bylą – ji iškelta dėl daržininkystės reikalų, o ten yra sodininkų bendrija. Bet jie gali bandyti dar kartą kelti bylą“, – įsitikinęs V.Molis.

Užmojai pasikeitė

V.Molis mano, kad miesto taryba galėtų be teismo leisti „Baltajam gandrui“ įsiteisinti namelius, o vėliau – suformuoti ir išsipirkti sklypus iš valstybės.

Bet kaip tik to daugelį metų bendrijos nariai ir tikėjosi iš valdžios. Kauno valdantieji tada turėjo visai kitų užmojų.

Iš pradžių šioje iš sovietinės armijos paveldėtoje teritorijoje planuota kilniai atkurti nuosavybę grąžintinų žemių savininkams, o pirmiausiai – apdovanotiesiems Vyčio kryžiaus ordinu ir politiniams kaliniams.

Paskui pradėta mąstyti pragmatiškiau: Kauno savivaldybė pradėjo rengti detaliuosius planus gyvenamųjų namų kvartalui.

Prasidėjus sodininkų bylinėjimuisi, beveik 100 tūkst. litų kainavęs procesas sustojo ir dabar padėtas į stalčių.

„Po tiek metų beviltiškos kovos, nusivylimų, jau sunku tikėti valdžios geranoriškumu. Ten nuomonės keičiasi labai greitai. Nieko nesitikime ir auginsime daržoves, kol neišvarys“, – svarstė sodininkai.