Norite išvysti Vilniaus senamiesčio ir jo apylinkių grožį iš aukštai? Sužinoti Vilniaus universiteto istoriją, susipažinti su garbiais asmenimis, kurie čia dėstė?

Aukščiausias taškas

Didinga varpinė su barokiniu Šv. Jonų bažnyčios fasadu yra Vilniaus universiteto simbolis ir pati aukščiausia bei puošniausia varpinė visame sostinės senamiestyje. Renesanso architektūra pasižyminti varpinė iškilo XVI a. pabaigoje, o po 1737 m. gaisro, kurio žymių liko viduje, viršutinė jos dalis buvo pastatyta baroko stiliumi.

„Iš Šv. Jonų bažnyčios varpinės atsiveria pats nuostabiausias Vilniaus senamiesčio ir jo apylinkių vaizdas. Tai pats aukščiausias taškas senamiestyje – 68 m. Esame aukščiau nei Gedimino pilis. Jei iš varpinės pažiūrėsi į miestą, visas senamiestis yra po kojomis – matyti visi kiemai, kiemeliai, stogai. Žiūrint nuo Gedimino ar Trijų kryžių kalno senamiestis yra tolumoje, jausmas ne toks pat“, – sakė Vilniaus universiteto muziejaus direktorius dr. Ramūnas Kondratas.

Jis pasidžiaugė, kad itin malonu girdėti, kai žmonės, o svarbiausia – vietiniai, nusileidę iš varpinės dalijasi įspūdžiais: „Nemanėme, kad mūsų Vilnius yra toks gražus.“

Pažintis su žymiais asmenimis

Pirmame varpinės aukšte įkurta maža muziejaus paroda „Universitetas ir pasaulis“. Direktoriaus teigimu, ji gana šiuolaikiška. Yra penki dideli monitoriai, jie taip suprogramuoti, kad lapai skleidžiasi kaip knygos. Viename jų pateikiama informacija apie Vilniaus universiteto steigimą ir steigėjus, kitame – apie žymius gydytojus, trečiame – gamtininkus, dar kitame – poetus.

„Ta informacija yra apie žymius žmones, daugiausia užsieniečius, kurie čia buvo atvažiavę ir dėstė mūsų universitete. Kad žmonės matytų, jog tai ne tik vietinės reikšmės universitetas. Apskritai Rytų ir Vidurio Europoje Vilniaus universitetas buvo vienas didžiųjų švietimo centrų. Jame dirbo, baigė mokslus nemažai žymių žmonių. Paskui į pasaulį išėję jie garsino Lietuvos ir Vilniaus vardą“, – pasakojo dr. R.Kondratas.

Patalpos plotas nedidelis – apie 52 kv. m. Čia išlikusios ir XVII a. grindinio plytelės. Kaip pasakojo muziejaus direktorius, jie naujas taikė prie senųjų, kad atitiktų spalva ir forma.

Fuko švytuoklė

Antrame aukšte lankytojus pasitinka Fuko švytuoklė. XIX a. prancūzų fizikas Léonas Foucault sukonstravo švytuoklę, kuri tapo pirmu įrenginiu, įrodančiu, kad Žemė sukasi apie savo ašį. Universiteto Šv. Jonų bažnyčios bokšte sumontuotas paauksuotas švytuoklės rutulys sveria 34 kg, lyno ilgis – 35 m. Muziejaus direktoriaus teigimu, tai yra vienintelė tokia švytuoklė Baltijos šalyse.

Varpinėje taip pat yra modernus liftas bei XVIII a. laiptai. Liftu pakilus į 45 m aukštyje įrengtą apžvalgos aikštelę iš keturių pusių atsiveria nepakartojama sostinės panorama.

Pats objektas nedidelis, todėl vienu kartu telpa tik apie 25–30 žmonių. Tačiau lankytojų čia tikrai netrūksta – kasdien sulaukiama po 200–300. Lankymasis varpinėje yra sezoninis. Kiek ilgai bus galima ten užsukti, priklausys nuo oro sąlygų. Muziejaus direktorius viliasi, kad miestiečiai ir Vilniaus svečiai ją aplankyti galės iki spalio vidurio.