„Visi suprantame, kad tai istorinės reikšmės dokumentas. Kai tik jis buvo rastas, viešai pasakiau, kad valstybės garbės reikalas šį dokumentą šimtmečio minėjimui parsigabenti į Lietuvą ir pažadėjau, jog mūsų tarnybos imsis apsaugos, palydos ir kitų reikalingų priemonių, jei to reikės. Tai ir darome“, – sako vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas. Jo komentarą BNS perdavė atstovas spaudai Karolis Vaitkevičius.

Vidaus reikalų ministerija parengė nutarimo projektą, kuriuo Vyriausybės sprendimu Signatarų namai Nepriklausomybės akto eksponavimo metu bus įtraukiami į saugomų svarbių valstybės objektų sąrašą.

Viešojo saugumo tarnyba šalyje saugo oro uostus, elektrines, suskystintų gamtinių dujų terminalą ir panašius objektus.

Ranka rašytas Vasario 16-osios nutarimas lietuvių ir vokiečių  kalbomis su 20 signatarų parašais į Lietuvą bus atgabentas sausio 17 dieną. Berlyno diplomatiniame archyve jį pernai kovą rado Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Liudas Mažylis.

Prezidentūroje planuojamas iškilmingas Akto perdavimas laikinai saugoti, po kelių dienų jis bus atvežtas į Signatarų namus. Ten dokumentas bus įdėtas į specialią neperšaunamo stiklo vitriną, joje bus reguliuojama drėgmė ir temperatūra.

Nepriklausomybės aktą Lietuva saugos iki penkerių metų – tai numato Lietuvos ir Vokietijos spalį pasirašytas susitarimas.

Jono Basanavičiaus pirmininkaujama Lietuvos Taryba Nepriklausomybės aktą pasirašė 1918 metų vasario 16 dieną Vilniuje. Istorikai mano, kad tądien galėjo būti pasirašyti keli dokumentai, kitų buvimo vieta nėra žinoma.