Nedidelėms parduotuvėms, kirpykloms, kepykloms, siuvykloms, soliariumams, veikiantiems daugiabučiuose, atsirado naujas reikalavimas – minti biurokratų slenksčius ir keisti patalpų paskirtį. Verslininkai nesuvokia, kam to reikia.

Įžvelgia sąmokslą

Netikrumo priežastis – nuo šių metų pradžios įsigaliojusios Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo (VSPĮ) kai kurios nuostatos, reglamentuojančios daugiabučiuose įsisteigusių įmonių veiklą.

„Manau, siekiama uždaryti kuo daugiau mažų, konkurencingų objektų, kurie trukdo monopolijų plėtrai. Nors visame pasaulyje yra priešingai – kad ir kur pažvelgtume, visur pirmieji aukštai yra užimti smulkiųjų įmonių“, – „Kauno dienai“ tvirtino Kauno regiono smulkiųjų ir vidutinių verslininkų asociacijos (KRSVVA) valdybos pirmininkas Arturas Mackevičius.

VSPĮ 21 straipsnio 7 dalies 4 punktas nustato, kad leidimas – higienos pasas neišduodamas, jei nepakeičiama patalpų paskirtis. Paskirtį reikia keisti, jei pagal nekilnojamojo turto registro duomenis patalpos neatitinka ūkinės komercinės veiklos, kuriai prašoma leidimo.

Verslininkai sutrikę

Patalpų paskirties keitimas – daug laiko ir finansinių sąnaudų reikalaujanti procedūra, kuri gerokai apsunkintų smulkių ir vidutinių verslo įmonių veiklą ir perspektyvas.

Verslininkai sakė apskritai nesuprantantys naujų reikalavimų logikos ir esmės.

„Apie naujus reikalavimus sužinojau neseniai. Mes turime ne vieną parduotuvę daugiabutyje. Reikia pasižiūrėti, kada baigiasi higienos pasų galiojimo terminai. Nesuprantu, kokia apskritai gali būti patalpų paskirties keitimo logika, nes patalpos dažniausiai būna tik gyvenamosios ir komercinės. Suprantama, kad mūsų patalpos – komercinės, tad neaišku, ką čia reikėtų keisti“, – svarstė bendrovės „Maistas sportui“ vadovas Mindaugas Varnas.

Nesupranta ir valdininkai

Keisčiausia tai, kad naujų normų, regis, nesupranta ir valdininkai. Tuo teigė įsitikinęs fasuotų produktų parduotuvę daugiabutyje turintis verslininkas iš Birštono Rimvidas Skorupskis. Pasak jo, patalpos, kuriose daugiabutyje prekiaujama fasuotais produktais, yra administracinės paskirties.

„Pasirodžius naujoms normoms, nesusipratimų ilgai laukti nereikėjo – kaimynas mane apskundė policijai, kad patalpų paskirtis neatitinka vykdomos veiklos. Naują leidimą gavau be problemų, nes fasuotų produktų prekybai netaikomi jokie ypatingi apribojimai. Norėdamas apsidrausti nuo netikėtumų ateityje, raštu kreipiausi į ūkio ministrą, prašydamas paaiškinti, kaip mano patalpų veiklą reglamentuoja naujosios įstatymo nuostatos. Paaiškėjo, kad Ūkio ministerijoje to niekas negali paaiškinti – net smulkiojo verslo politiką formuojantis ministerijos Smulkiojo ir vidutinio verslo departamentas“, – stebėjosi R.Skorupskis.

Jis pasakojo, kad atsakymo teko laukti kelis mėnesius. Smulkiojo ir vidutinio verslo departamento atsakyme buvo patarta informacijos ieškoti viešojoje įstaigoje „Versli Lietuva“.

„Iš šios įstaigos gavau nurodymus į teisės aktus, kurie man buvo gerai žinomi, ir patarimą kreiptis į vieną Aplinkos ministerijos specialistę. Specialistė parašė, kokiais teisės aktais turėčiau domėtis. Taigi tiesaus atsakymo negavau, tad įsivaizduokite, į kokią keblią situaciją dabar patenka verslininkai“, – kalbėjo bendrovės „Aroma Rex“ vadovas R.Skorupskis.

Gali sujaukti planus

KRSVVA valdybos pirmininkas A.Mackevičius informavo, kad dėl verslininkams nepalankių įstatymo nuostatų išsiųstas protesto raštas Seimo valdybai, Vyriausybei ir Ūkio ministerijai.

„Deja, niekas į mūsų raštą neatkreipė dėmesio. Susidomėjo tik vienas Seimo narys. Jis pritaria mūsų nuomonei, kad verslą ribojančias nuostatas reikia persvarstyti ateinančioje Seimo pavasario sesijoje“, – kalbėjo A.Mackevičius.

Jo tvirtinimu, dėl naujų normų daugiausiai nepatogumų patirs ne tik tie verslininkai, kuriems artimiausiu metu pasibaigs higienos pasų galiojimas, bet ir planuojantys keisti savo įmonės veiklos pobūdį.

„Vienas iš smulkiojo verslo privalumų – mobilumas. Pavyzdžiui, verslininkas po kurio laiko gali nuspręsti uždaryti kirpyklą ir jos vietoje įsteigti siuvyklą. Dėl naujų normų tai bus labai nelengvai įgyvendinama ir brangiai kainuojanti užduotis“, – tikino smulkiojo verslo suvaržymus įžvelgiantis A.Mackevičius.

Nerimauja dėl Senamiesčio

Verslininkų veiklą gyvenamuosiuose namuose varžančios nuostatos kelia nerimo ir verslo Kauno senamiestyje atgaivinimo iniciatoriui, viešosios įstaigos „Hanza Kaunas 2011" direktorius Dariui Rumšui.

„Visus džiugina atgijęs Kauno senamiestis. Tai pasiekta aktyvių smulkiųjų verslininkų dėka. Jei nepagrįstai bus pradėta varžyti jų veikla gyvenamuosiuose namuose, Kauno senamiestyje vėl gali įsivyrauti stagnacija. Esu gerai susipažinęs su Vroclavo patirtimi. Puoselėjant smulkųjį verslą, čia stengiamasi sudaryti sąlygas, leidžiančias be didelių kliūčių steigti įmones senamiesčio pastatuose“, – palygino D.Rumšas lenkišką verslo skatinimo strategiją su lietuviškąja.