Vasario pradžioje Saulėtekyje atidarytas Mokslinės komunikacijos ir informacijos centras (MKIC) tapo studentų traukos tašku. Ir ne tik dėl prasidėjusios sesijos. Kita priežastis – centras dirba ne tik dienomis, bet ir naktimis.

Sena nauja idėja

„Idėja, kad biblioteka dirba naktį, nėra nauja ir mes tikrai nesame pasaulyje pirmoji biblioteka, kurioje tai vyksta, – tvirtino MKIC direktorė informacinei, mokslo ir kultūros paveldo veiklai dr. Marija Prokopčik. – Ta idėja atsirado iš tokios paslaugos poreikio.“

Saulėtekis šiai idėjai įgyvendinti buvo pasirinktas ne veltui. M.Prokopčik pasakojo, kad buvo svarstoma pratęsti darbo laiką ir Vilniaus universiteto centrinių rūmų bibliotekoje, esančioje senamiestyje. Tačiau buvo atsižvelgta į tai, kad būtent Saulėtekyje įkurti studentų bendrabučiai.

„Na, jei tu baigi darbą ir trečią valandą nori išeiti, tai kur tu ten eisi vidury miesto? – retoriškai klausė direktorė. – Iš pradžių buvo nuspręsta pabandyti.“

Turi ir priekaištų

Biomechaniką Vilniaus Gedimino technikos universitete studijuojantis ketvirtakursis Leonas MKIC praleido keturias naktis rašydamas bakalauro darbą. Jis teigė, kad jei MKIC nedirbtų naktimis, tektų prisiversti mokytis kur nors kitur. Tačiau tai būtų gerokai sunkiau.

„Kadangi skaitykla pritaikyta Vilniaus universiteto studentams, negaliu skųstis, kad kompiuteriuose nėra programų, reikalingų inžinieriams. Kartais tiesiog pavargsti nešiotis savo kompiuterį“, – šiek tiek priekaištavo Leonas.

Trečiakursis Vilniaus universiteto psichologijos studentas Vilius taip pat pasirinko dirbti MKIC naktimis.

„Bibliotekoje labiau darbinė aplinka. Namie daug triukšmo ir daugiau atidėliojimo galimybių: šaldytuvas, televizorius, balkonas su vaizdu į mišką...“ – kalbėjo jis ir pridūrė, kad darbas naktį yra pagrindinis MKIC pliusas.

Tiesa, Vilius teigė, kad erdvės galėjo būti labiau apgalvotos. Kadangi aukštai neatskirti, penktame aukšte esančioje tylos zonoje puikiai girdėti iš pirmame aukšte esančios poilsio zonos sklindantys balsai. Kiti studentai taip pat skundėsi kolegų keliamu triukšmu.

„Labai triukšmaujantys kai kurie studentai. Ne kartą tildžiau. Norėtųsi, kad bibliotekininkės griežčiau žiūrėtų į triukšmadarius“, – teigė ir Vilniaus universitete ekonomiką studijuojanti trečiakursė Ingrida.

Pliusų daugiau

M.Prokopčik pabrėžė, kad lankytojų elgesys priklauso nuo jų pačių ir žmonės turėtų suprasti, jog būdami bibliotekoje neturėtų triukšmauti.

Vis dėlto studentai įžvelgia daugiau teigiamų nei neigiamų per naktį veikiančios bibliotekos bruožų. Pagrindinis jau minėtas – darbas visą parą.

Be to, maloniai nuteikia jauki centro aplinka. „Šviesi MKIC aura. Nuteikia mokytis ir motyvuoja. Namie gali daug ką daryti, taip pat ir mokytis, bet biblioteka – vieta, dedikuota mokslui, ir tada mokytis norisi būtent ten. Taip pat žmonių būna besimokančių. Tai inspiruoja. Ir draugai padeda, kurie žadina, priverčia dirbti ir neleidžia tinginiauti“, – sakė biomechaniką studijuojantis Romanas.

Vilniaus universitete politikos mokslus studijuojanti Kristina teigė, kad labai gerai, jog studentams yra sukurtos atskiros erdvės. Dar vienas pranašumas – šaltas ir karštas geriamasis vanduo.

Mergina, kaip ir kiti, tvirtina, kad bibliotekoje galėtų atsirasti užkandžių automatų, – studentams valgyti norisi ir naktį.