Vilniuje pernai metais greičio matuokliai užfiksavo 6,2 tūkst. pažeidimų, iš jų išaiškinta 5,3 tūkst. atvejų. Toks nemenkas skirtumas susidaro dėl to, kad kaltininką rasti sunku, o bausti automobilio savininko kol kas neleidžia teisės aktai.

Vilniaus miesto valdžiai vilties teikia Seime rengiamas įstatymo projektas, leisiantis už pažeidimus keliuose: greičio viršijimą, šviesoforo signalo nepaisymą, ne vietoje pastatytą automobilį ar kitą pažeidimą, bausti transporto priemonės savininką.

„Šiandien pažeidimą užfiksavusi policija, nustačiusi automobilio savininką, klausia, kas tuo metu vairavo transporto priemonę. Šis, pavyzdžiui, atsako, kad draugas iš Vokietijos.
Turime tikrinti, ar savininko pateikti duomenys atitinka tikrovę, o tai užtrunka. Dažniausiai jo pateikti duomenys apie vairuotoją pareigūnus stumia į aklavietę“, - situaciją apibūdino savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Gintaras Tamošiūnas.

Jeigu Seimas priimtų įstatymą, leidžiantį už pažeidimą bausti transporto priemonės savininką, šiam ir tektų mokėti baudą. Tuomet ne policijai, o savininkui tektų aiškintis, kas, vairuodamas jo automobilį, pažeidė kelių eismo taisykles ir iš pažeidėjo išsireikalauti sumokėti baudą.

Naujas įstatymas leistų atsisakyti ir automobilių ratų rakinimo. Pasak mero, taip būtų taupomas pareigūnų laikas. Dabar, anot jo, nuo pažeidimo užfiksavimo iki ratų užrakinimo jie užtrunka apie 4 val.

Nelaukdama, kol bus patvirtinta nauja tvarka, miesto valdžia ėmėsi kitų priemonių, galinčių sudrausminti taisyklių nepaisančius vairuotojus. Šiuo metu savivaldybės specialistai renka informaciją, kuriose miesto vietose reikalingi papildomi gulintys policininkai. Jie bus įrengiami didesni nei įprastai: pėsčiųjų perėjos pločio ir apie 30 cm. aukščio.