„Šis rytas ypatingas tuo, kad šiandien ne tik Vilnius, bet visa Lietuva švenčia ypatingo žmogaus gimtadienį“, – renginio oro uoste metu teigė Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.
„Ir kur, jei ne čia, yra prasmingiau pradėti tą šventinę gimtadienio dieną – prie Vilniaus ir visos Lietuvos vartų į platųjį pasaulį“, – teigė jis.
Laikinojo kultūros ministro Šarūno Biručio teigimu, tai, kad Lietuvoje minimos M. K. Čiurlionio gimimo metinės, o kartu pirmą kartą švenčiama ir kultūros diena, rodo, jog kultūra yra Lietuvos valstybės pagrindas.
„Šis gimtadienis ypatingas dar ir tuo, kad mes šiandien pirmą kartą Lietuvoje švenčiame kultūros dieną. Kultūra yra ne tik tai, ką mes dažnai įsivaizduojame, dainos, šokiai, muzika, estrada, bet tai yra žymiai daugiau“, – instaliacijos atidengimo renginyje akcentavo Š. Birutis.
„Kultūra yra mūsų esmė, mūsų valstybės pagrindas ir nuostabu, kad šiandien mūsų didžiausio Lietuvos valstybės genijaus, dailininko, kompozitoriaus ir šiaip filosofo, kurio mintys ėjo nuo gelmių iki kosmoso, jo vardu pavadinamas šis terminalas, kur tūkstančiai žmonių kasdien atvyksta, išvyksta“, – pridūrė jis.
Lietuvos oro uostų (LTOU) generalinis direktorius Simonas Bartkus tikino, jog naujosios instaliacijos pristatymas leidžia įamžinti VNO suteiktą simbolinį Lietuvos dailininko, kompozitoriaus vardą.
„Labai džiaugiuosi, kad (...) būtent šiandien, (…) genijaus gimimo dieną, iš esmės atidarome karūną tų visų priemonių, kurios vykdomos įprasminant simbolinį Vilniaus Čiurlionio oro uosto vardą“, – kalbėjo S. Bartkus.
Pernai lapkritį tuometinė Vyriausybė Vilniaus oro uostui nuo 2025-ųjų pradžios penkeriems metams suteikė simbolinį Čiurlionio vardą.
Metinių proga Lietuvos paštas išleido pašto ženklų bloką, Lietuvos bankas – proginę monetą.
Seimas šiuos metus taip pat yra paskelbęs M. K. Čiurlionio metais. Šios sukakties proga visoje Lietuvoje vyks įvairūs atminimo renginiai bei iniciatyvos, skirtos pažinti menininko kūrybą bei gyvenimą.
M. K. Čiurlionis per dešimtmetį trukusį kūrybos kelią sukūrė apie 400 muzikos kūrinių, nutapė daugiau negu 300 paveikslų, sukūrė nemažai grafikos darbų, paliko literatūros ir poezijos kūrinių, reiškėsi publicistikoje, eksperimentavo meninėje fotografijoje.
Tarp žinomiausių M. K. Čiurlionio muzikinių darbų – simfoninės poemos „Miške“ ir „Jūra“, iš dailės darbų – monumentaliosios kompozicijos „Pasaka. Karaliai“, „Rex“, muzikinės tapybos kūriniai „Piramidžių sonata“, „Žalčio sonata“, „Jūros sonata“, „Saulės sonata“ ir kitos sonatos, fugos ir preliudai.
Per trumpą gyvenimo Vilniuje laikotarpį M. K. Čiurlionis vadovavo kuriant Lietuvos meno kūrėjų draugiją, prisidėjo rengiant tris pirmąsias lietuvių dailininkų parodas ir jose eksponavo daugelį savo paveikslų.
Naujausi komentarai