Pastačius 14,4 tūkst. kv. metrų terminalą, bendras Vilniaus oro uosto keleivių terminalų plotas išaugs trečdaliu, o keleivių pralaidumas dvigubai – nuo 1,2 tūkst. keleivių per valandą iki 2,4 tūkst.

Kartu su naujojo terminalo statyba bus vykdoma ir priešais Vilniaus oro uostą esančių transporto prieigų pertvarka: bus atnaujinti inžineriniai tinklai, keičiama danga, įrengtos stoginės ir kuriama nauja, žymiai pralaidesnė transporto schema. Visiems šiems darbams įgyvendinti Vilniaus oro uostas jau paskelbė viešąjį pirkimą ir šiuo metu dairosi tinkamiausio partnerio.

Naujasis keleivių išvykimo terminalas įsiterps tarp dabartinio ir šiuo metu statomo VIP terminalo su konferencijų centru, teigiama pranešime.

Naujasis terminalas bus dviejų aukštų pastatas, kurio pirmajame aukšte, kaip planuojama, veiks keleivių registracijos erdvė su savitarnos galimybėmis, bus įrengtos bendros viešos erdvės, kavinės, taip pat ir kitos komercinės zonos bei aviakompanijų ofisai.

Pastato centre projektuojami techniniai plotai – bagažo patikros ir rūšiavimo, inžinerinių sistemų patalpos. Antrajame aukšte ketinama įkurti jaukią saugumo patikros zoną ir išvykimo vartus Šengeno šalių keleiviams. Su dabartiniu keleivių terminalu naujasis bus sujungtas erdvia galerija, kuri užtikrins komfortišką susisiekimą tarp terminalų.

Teigiama, kad tiksli projektui įgyvendinti reikalingų investicijų suma paaiškės po viešojo pirkimo.

Vilniaus oro uostas naujojo terminalo statybų rangovą viešojo pirkimo būdu planuoja išsirinkti iki 2020 metų vidurio. Baigus rangos darbus, naujasis terminalas keleivius galėtų priimti jau 2022 metų antroje pusėje.

Vilniaus oro uostas priklauso Lietuvos oro uostų tinklui, valdančiam trejus oro vartus Vilniuje, Kaune ir Palangoje. Per 2018 m. jie aptarnavo 6,3 mln. keleivių ir 61 tūkst. skrydžių.