Viena didžiausių nekilnojamojo turto parodų pasaulyje MIPIM prasideda jau šią savaitę. Su gausiu būriu valdininkų ten vykstanti Vilniaus savivaldybė tikisi surasti  investuotojų projektams, kurių bendra vertė – beveik 1,5 mlrd. litų.

Ambicingi tikslai

Parodoje MIPIM dalyvauja įvairių šalių, miestų atstovai ir investuotojai, joje pristatomi verslo projektai, ieškoma partnerių, todėl žioplinėjančių paprastų žiūrovų ten neužtiksi. Nors Vilnius ir Kaunas dalysis tuo pačiu stendu, apie ilgai puoselėtą dvimiesčio idėją jau nekalbama.

Vienuoliktą kartą šioje parodoje dalyvausiantis Vilnius ieškos partnerių didžiausiems miesto projektams. Brangiausias iš visų – tramvajaus projektas, kurio preliminari vertė siekia 200 mln. eurų (apie 690 mln. litų). Skaičiuojama, kad daugiafunkcio kultūros pastato, suprojektuoto iraniečių kilmės architektės Zahos Hadid, kaina sieks 80 mln. eurų (276 mln. litų). Investuotojų bus ieškoma ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijos pastatui. Jo projektui prireiks 60 mln. eurų (207 mln. litų).

Stenduose nebus pamiršti ir sporto objektai. Niekaip iš mirties taško nepajudantis nacionalinis stadionas bandys pritraukti investicijų, kurių vertė – 70 mln. eurų (242 mln. litų), o olimpinius standartus atitinkančiam plaukimo baseinui reikėtų dar 19 mln. eurų (66 mln. litų).
Šių milijonų medžioklei vadovaus pats Vilniaus meras A.Zuokas, o jam talkins gausi komanda – net 10 žmonių.

Sekasi tik patraukliausiems

Vis dėlto net ir labai gražūs projektai ne visada sulaukia dėmesio. Didžioji dalis investicijas žvejojančių lietuvių grįžta tuščiais kibirais, o sėkme gali pasigirti tik išskirtiniai projektai. Vilniaus miesto savivaldybės Viešųjų ryšių skyriaus atstovės Sandros Trinkūnaitės-Rimkienės teigimu, praėjusių metų paroda buvo sėkminga.

"Praėjusiais metais Vilnius Kanuose pristatė gatvių apšvietimo modernizavimo projektą, kuris sulaukė susidomėjimo, konkurse dalyvavo keli investuotojai, kurie projektu domėjosi būtent Kanuose", – sakė valdininkė.

Savivaldybės atstovė pabrėžė, kad tokios parodos yra puiki proga užmegzti naudingas pažintis su ateities partneriais. "Taip pat užmegzta daug ryšių, kurie naudingi Vilniui vystant kitus projektus, pavyzdžiui, statant stovėjimo aikšteles, kurių projektai turėtų būti įgyvendinti ateityje, – teigė S.Trinkūnaitė-Rimkienė. – MIPIM dalyviai garsina savo miestus, pristato projektus, parodo savo šalies investicinį potencialą, supažindina su artimiausiais projektais, investicinėmis galimybėmis."

Vilniaus miesto savivaldybė parodai atseikės 100 tūkst. litų. O tik ką prisijungti nusprendęs Kaunas skirs 180 tūkst. litų.

Reikia aiškios strategijos

Įvaizdžio kūrimo specialistas Andrius Kontrimavičius sakė, kad, norint investuoti į įvaizdžio kūrimą, pirmiausia reikia turėti aiškią strategiją.

"Į miesto įvaizdį verta investuoti tik tada, kai yra pasiekiamas miesto gyventojų ir valdžios sutarimas bei patvirtinama ilgalaikė miesto raidos ir įvaizdžio strategija. Kol nėra strategijos, investicijos apčiuopiamos naudos neatneš. O investuojant tikslingai, nauda gali būti net sunkiai įsivaizduojama. Apie sumas nenoriu kalbėti, nes daug kas priklauso nuo to, ką įskaičiuosi, ko ne. Vilniaus savivaldybė paskelbė 0,5 mlrd. litų vertės įvaizdžio tobulinimo studijos konkursą 2013 m. Tai turėtų būti pakankamas biudžetas siekiant parengti konkurencingą strategiją regiono mastu", – tvirtino A.Kontrimavičius.

Įvaizdžio ekspertas pabrėžė, kad, norint patraukliai pateikti miestą investuotojams, reikia žinoti, ko kiekvienam iš jų reikia.
"Idealiu atveju reikėtų kiekvienam investuotojui pristatyti miestą skirtingais aspektais, tačiau bendrai daugumai svarbiausi yra šie trys aspektai: infrastruktūra, verslo aplinka ir reikiamos kvalifikacijos darbuotojai. Investuotojai, kaip ir visi kiti verslo subjektai, sprendimus priima racionaliai. Tad, kad ir koks gražus lankstinukas ar pristatantis filmukas bus, tai nėra tai, kas lems jų sprendimą. Taip, tai turėti yra būtina, tačiau to nepakanka", – sakė pašnekovas.

Anot jo, svarbiausia apsitvarkyti savo kieme. O, patraukus investuotojo dėmesį, būtina jam parodyti, kokia buvo kitų užsienio investuotojų patirtis, kaip su jais elgtasi, kas jų konkrečiai laukia.

Atsiliekame nuo Rygos

Ekspertas įvardijo aiškias sritis, kuriose Vilnius galėtų konkuruoti su kitais miestais. "Pagrindinės Vilniaus stipriosios pusės yra: turimas istorinis palikimas, išsaugota natūrali aplinka, miesto kultūrinė aplinka ir žemos paslaugų kainos. Tai ir yra pagrindinės stipriosios pusės, per kurias reikia pristatyti Vilnių", – sakė įvaizdžio kūrimo specialistas.

Pašnekovo teigimu, geru įvaizdžiu miestas kol kas pasigirti negali. Strateginis miesto rinkodaros planas, patvirtintas 2003-iaisiais, nebuvo užbaigtas, kryptingas ar ilgalaikis.

"Jei lygintume su kitomis Baltijos šalių sostinėmis, sakyčiau, kad Vilnius šiuo metu yra panašaus lygio, kaip ir Talinas, tačiau miesto įvaizdžio ir jo komunikacijos požiūriu mes atsiliekame nuo Rygos maždaug trejais metais. Vertinant Vilniaus miesto įvaizdį Lietuvos mastu, žinoma, Vilnius būtų labai aukštai, tačiau ir čia turi rimtą konkurentą, kuriam, deja, nusileidžia. Klaipėda kryptingai dirba pagal 2009 m. patvirtintą rinkodaros ir komunikacijos strategiją bei jau skaičiuoja apčiuopiamus rezultatus. Tad Vilniui šiuo metu reikia tikrai pasitempti ir pagaliau išjudinti darbus. Profesionaliai parengta miesto įvaizdžio tobulinimo studija būtų pats būtiniausias žingsnis", – sakė A.Kontrimavičius.