Panešti krovinį tolėliau ar privažiuoti iki pat durų, nors taip naikinamas miesto kultūrinis paveldas? Nemažai senamiesčio verslininkus aptarnaujančių įmonių renkasi pastarąjį variantą.

Daugybė kliūčių

Dažnai Vilniaus senamiesčio gatvėmis sunku eiti ne tik moterims su aukštakulniais. Pėstieji nuolat turi žiūrėti sau po kojų, kad nesukluptų ant išvirtusių šaligatvių plytelių.

Siauromis senamiesčio gatvėmis du automobiliai sunkiai prasilenkia, taigi parduotuvių ir kavinių kroviniai paprastai iškraunami pastačius transporto priemonę ant šaligatvio.

To rezultatas – iš savo vietų išstumtos, suskilusios plytelės. Žinoma, šaligatviai duobėti ir išklypę ne vien dėl to, o lopyti nuo krovinių automobilių nukentėjusius šaligatvius vis dėlto kainuoja nemažai.

Nuolatinis darbas

Vilniaus gatves prižiūrinčios ir tvarkančios bendrovės „Grinda“ generalinis direktorius Algimantas Vilūnas pripažino, kad prie kavinių ir parduotuvių taisyti šaligatvius įmonei tenka dažnai.

Vilniaus miesto savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamento direktoriaus pavaduotojas Algirdas Šešelgis sakė, kad siaurų gatvelių turtingas Vilniaus senamiestis šiuo atžvilgiu yra labai sudėtinga vieta.

„Automobilių statymą apibrėžia Kelių eismo taisyklės. Automobilių statymas ant šaligatvio jau iš esmės yra jų pažeidimas. Norėdami sutaupyti kokį metrą, šie pažeidėjai patys sau prisidaro problemų. To neturėtų būti“, – teigė A.Šešelgis.

Atbaido laikinai

Kultūros paveldo departamento Vilniaus teritorinio padalinio vadovas Vitas Karčiauskas sakė, kad pakenkiama ar ne šaligatviui ant jo užvažiuojant, priklauso nuo jo konstrukcijos.

„Jeigu konstrukcija leidžia, nematau jokios problemos. Pavyzdžiui, Rotušės aikštėje nevažiuojamojoje dalyje pagrindas paruoštas taip, kad galėtų užvažiuoti ir mašinos. Kita kalba, kai šaligatvio konstrukcija nestipri – tik smėlis ir plytelės. Pažiūrėkite, kaip, pavyzdžiui, atrodo aikštelė prie Vilniaus centrinės universalinės parduotuvės. Laimė, ji nėra paveldosaugos objektas“, – dėl ko vieni šaligatviai ant jų užvažiavus išgriūva, kiti – ne, aiškino V.Karčiauskas.

Šaligatvius kai kuriais atvejais apsaugo policijos pareigūnai, o kartais jiems į talką skuba ir gyventojai, fiksuojantys pažeidimus. Tačiau paprastai šios priemonės veikia laikinai, o baudai „pasimiršus“ vėl dardama iki pat įstaigos durų.

Pasak Miesto ūkio ir transporto departamento direktoriaus pavaduotojo A.Šešelgio, tvirtinant naujas Kelių eismo taisykles, buvo siūloma įvesti kai kuriose kitose šalyse naudojamus kelio ženklus, kurie žymi krovininio transporto stovėjimo vietas.Tačiau naujausiose Susisiekimo ministerijos patvirtintose taisyklėse tai dar nenumatyta, tad verslininkams tenka verstis, kaip išmano.

„Policija puikiai mato ir žino šiuos dalykus. Tvarkos įvedimas ir kontrolės klausimas – jos reikalas. Mieste yra įmonėms skirtos rezervuojamos stovėjimo vietos, gali jomis naudotis, kiek nori. Kartais, matydami ant šaligatvių stovinčius automobilius, apie tai praneša patys gyventojai, paskui toje vietoje kurį laiką pažeidimai nesikartoja. Viskas priklauso nuo žmonių kultūros ir geranoriškumo“, – įsitikinęs A.Šešelgis.