616-oje Vilniaus savivaldybės socialinių butų gyvena sutarčių neturintys, dažniausiai asocialūs asmenys. Trečdalis jų dvidešimt metų ne tik nemoka būsto nuomos, bet ir už kitas komunalines paslaugas. Už juos mokės visi vilniečiai.

Priskyrė butus neiškeldinę žmonių

Atgavus nepriklausomybę prasidėjo nekilnojamojo turto privatizacija, kuri baigėsi 1998 m. Iki tol neprivatizuoti butai perėjo savivaldybių nuosavybėn. Painiausia, kad butai perleisti neiškeldinus jų gyventojų. Šis kontingentas dabar ir yra viena opiausių Vilniaus miesto savivaldybės problemų. Mat Vilniaus miesto valdžiai šiandien priklauso apie 600 tokių butų, su kurių gyventojais nėra sudaryta nuomos sutarčių.

Pagal šalyje galiojančius įstatymus savivaldybės bute gyventi gali tik socialiai remtini asmenys, jie privalo su socialinį būstą administruojančia bendrove pasirašyti buto nuomos sutartį. Tuose 616-oje laiku neprivatizuotų butų dabar glaudžiasi šeimos, pagal įstatymus neturinčios teisės juose gyventi.

"Šiuose butuose dažniausiai gyvena asocialūs asmenys, dešimtmečius nemokantys nuomos ir komunalinių mokesčių. Pagal įstatymus jie turėtų būti iškeldinami nesuteikiant kito gyvenamojo ploto. Tačiau šie gyventojai nėra savavališkai įsikėlę. Dalis jų tuose butuose gimę ir augę, juose gyveno jų tėvai ir seneliai, tik tai patvirtinančių dokumentų šie asmenys neturi. Manau, kad būtų drastiška į gatvę išmesti apie 600 šeimų. Dėl to sprendžiant šį klausimą būtinas politinis sprendimas", – pasakojo bendrovės "Vilniaus miesto būstas" direktoriaus pavaduotojas Darius Laurinčiukas.

Milijonai skolų

"Vilniaus miesto butų" duomenimis, bendrovė kas mėnesį už savivaldybei priklausančio būsto nuomą nesurenka apie 30–40 tūkst. litų. "Iš visų 616 asmenų, neturinčių nuomos sutarties, drįsome pernai 246 asmenims išrašyti sąskaitas. Tai dalis, kuri mūsų įsitikinimu, gali mokėti nuomą. Paaiškėjo, kad 30 proc. jų moka tvarkingai, 40 proc. moka nereguliariai, o 30 proc. nemokėjo nuomos nė karto, nors jiems sąskaitos siunčiamos nuolat", – atskleidė D.Laurinčiukas.

Tą nemokią 30 proc. dalį sudaro 80 asmenų. Būsto kontrolės vadybininkai su šiais skolininkais bando išsiaiškinti, kodėl jie nemoka. Iš viso šiemet įmonė yra numačiusi parengti 250–300 iškeldinimo dokumentų.

Skolas, besikaupiančias nuo nepriklausomybės atgavimo pradžios, skaičiuoja ir kitų paslaugų tiekėjai. Šilumą tiekiančiai bendrovei "Vilniaus energija" socialinių butų gyventojai nuo 1997–1998 m. skolingi per 4,1 mln. litų. Elektros tiekėjo Rytų skirstomųjų tinklų skaičiavimais, socialinių būstų gyventojų skola už suvartotą elektros energiją siekia apie 350 tūkst. litų.

"Vilniaus vandenų" duomenimis, iki gegužės 1-osios socialinių butų gyventojų skolos bendrovei siekė 337 tūkst. litų. Vidutiniškai vieno būsto gyventojai bendrovei skolingi 280 litų.

Skolas dengia visas Vilnius

Aišku viena, kažkas tas skolas turės sumokėti: jei ne patys gyventojai, tai miesto savivaldybė arba likusi vilniečių dalis. Mat nė viena paslaugas teikianti bendrovė nenorės šių skolų nurašyti kaip beviltiškų. "Vilniaus energijos" komercijos direktorius Rimantas Germanas atviravo, kad veikiausiai visos nemokių gyventojų skolos bus įtrauktos į šildymo tarifą. Kitaip tariant, skolą padengs visi Vilniaus gyventojai.

Tiesa, "Vilniaus vandenų" skolų išieškojimo politika kitokia: nuomininkų skolos neišskaidomos ir jų nedengia kiti vartotojai. Mat su Vilniaus miesto savivaldybės socialiniuose butuose gyvenančiais nuomininkais bendrovė sudariusi tiesiogines šalto vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo bei valymo sutartis.

"Laiku nesumokėję už paslaugą socialinių būstų gyventojai įspėjami, jiems pasiūloma sudaryti skolos grąžinimo sutartis, pasirašomi skolos grąžinimo vekseliai, o kraštutiniu atveju susidariusios skolos išieškomos per teismus", – pabrėžė "Vilniaus vandenų" generalinis direktorius Darius Norkus.

J.Imbrasui problema nerūpėjo

Politinio sprendimo imta ieškoti tik dabar, nors šiai problemai jau geras dešimtmetis. Mat iki 2006 m. Vilniaus mieste nebuvo specialios bendrovės, kuri tvarkytų savivaldybei priklausančių būtų ūkį. Socialinį būstą prižiūrėjo apie 20 savivaldybei priklausiusių daugiabučius namus administruojančių bendrovių. Niekas negali atsakyti, kodėl šios nesistengė sudaryti sutarčių su šiuose butuose gyvenančiais asmenimis, nekontroliavo, kaip jie moka komunalinius mokesčius.

Tik prieš trejus metus Vilniaus miesto tarybos sprendimu įkurta bendrovė "Vilniaus butai". Šios darbuotojams prireikė dvejų metų, kad perimtų daugiau nei 4 tūkst. savivaldybės butų savo žinion, patikrintų, ar su visais nuomininkais pasirašytos sutartys.

Tačiau darbą sutrikdė buvusio mero Juozo Imbraso komanda. Ši nusprendė, kad "Vilniaus butai" dirba nekompetentingai. Mat tuo metu buvęs bendrovės direktorius Valentinas Grumbinas atskleidė, kad vienas savivaldybės butų buvo neteisėtai išnuomotas savivaldybės kontrolierės Zitos Švobienės, artimos J.Imbraso bendražygės, dukrai. "Vilniaus butų" direktorius kaipmat buvo atleistas, o bendrovė reorganizuota.

2008 m. sujungus "Vilniaus butus" ir bendrabučius anuomet administravusią kitą savivaldybės bendrovę "Bendruva", įsteigta nauja socialinių būstų ūkį prižiūrinti įmonė "Vilniaus miesto būstas".

"Bet tik šiais metais, kai tik pasikeitė miesto valdžia, tomis problemomis pradėta domėtis. Vadovaujant ankstesnei valdžiai per dvejus metus nebuvau nė viename pasitarime nei pas merą J.Imbrasą, nei pas vicemerus, administracijos direktorių ar jo pavaduotojus, nei pas departamento direktorių. Dabar pasitarimai rengiami kartą per savaitę. Problemos tampa žinomos, tačiau per mėnesį du jų neišspręsi", – liūdnai atsiduso "Vilniaus miesto būsto" direktoriaus pavaduotojas D.Laurinčiukas.

Politinis sprendimas – keldinti

Naujoji valdžia dirba nuo šių metų vasario vidurio. Socialinio būsto klausimams kuruoti paskirtas vicemeras Stanislovas Šriūbėnas. Šis atskleidė, kad jau priimtas politinis sprendimas iškeldinti nuomininkus, kurie nesudarę nuomos sutarčių arba tris mėnesius ar ilgiau nemoka nuomos bei komunalinių mokesčių. Šiuo metu renkama informacija, kiek tokių nuomininkų Vilniaus mieste yra. Artimiausiu metu ketinama parengti tarybos sprendimo projektą ir optimistiškai tikimasi, kad pirmi skolininkai bus iškeldinti jau šį rudenį.

"Aišku, jeigu žmogų ištiko nelaimė: neteko darbo ar turėjo didelių išlaidų, pavyzdžiui, automobilį sudaužė, stengsimės jam padėti. Suprantama, kad viskam sumokėti – ir už remontą, ir už butą – pinigų nepakaks. Jeigu žmogus į mus kreipsis, mes jo nemesime, stengsimės padėti, tačiau jei žmogus skolas kaupia piktybiškai, teks iškeldinti", – komentavo S.Šriūbėnas.

Miesto valdžia tikisi, kad ne visus nemokius nuomininkus keldinant prireiks teismų pagalbos. S.Šriūbėno duomenimis, pasitaiko atvejų, kai pats žmogus savo noru sutinka išsikelti iš savivaldybės būsto. Kitu atveju savivaldybės Teisės departamentas kreipiasi į teismą dėl jo iškeldinimo, tačiau tada teismo procesas trunka nuo pusmečio iki metų.

"Vilniaus miesto būsto" turtas

Iš viso bendrovė valdo 4217 socialinių butų.

409 jų yra kambariai bendrabučiuose.

Balandžio 1-ąją užregistruota 240 laisvų butų.

Iš jų 66-iems būtinas kapitalinis remontas.

Dar 37 butams būtinas kosmetinis remontas.

Iš visų laisvų netikslinga remontuoti 51 butą, nes šie pernelyg susidėvėję.

Dar 51 buto būklė šiuo metu tikrinama.

Laisvas ir tinkamas gyventi tėra 31 butas, didžioji jų dalis bus išnuomoti jau šį mėnesį.

Bendrovei taip pat priklauso 4 negyvenamosios patalpos.