Vilniaus miesto savivaldybė parengė tvarką, pagal kurią bus skiriama parama daugiabučių fasadų elementų – balkonų, karnizų, parapetų ir architektūrinių detalių avarinei būklei likviduoti. Šiandien šiai tvarkai pritarė sostinės Taryba.

„Daug problemų Vilniuje kyla dėl kultūros paveldo objektų, tokių pastatų fasadų apdaila yra ypatinga. Todėl sukūrėme specialų fondą, kad gyventojai galėtų kreiptis dėl paramos, susitvarkyti balkonus, kad jie nekeltų grėsmės“, - sakė Vilniaus meras Artūras Zuokas.

Planuojamas fondo dydis - apie 1 mln. litų.

Šiuo metu Senamiesčio, Naujamiesčio, Šnipiškių seniūnijų pastatuose yra virš 2000 balkonų, kuriuos reikėtų remontuoti, 31 iš jų yra galimai avarinės būklės. Tačiau gyventojai dažnai nesutinka mokėti už balkonų remonto darbus, nors jie kartais ir kelia pavojų jų pačių saugumui.

Suremontuoti vieną balkoną vidutiniškai kainuoja apie 8-12 tūkstančių litų.  Todėl, siekiant paskatinti gyventojus ir organizacijas bendromis pastangomis tvarkyti daugiabučius namus, esančius Senamiestyje ir jo apsaugos zonoje, balkonams, karnizams, parapetams ir architektūrinėms detalėms remontuoti dvejus metus bus tiekiama 30 proc. ir dar trejus metus 20 proc. savivaldybės parama.

Namų, įtrauktų į Nekilnojamojo kultūros paveldo registrą fasadų elementams sutvarkyti bus skiriama 30 proc. parama 5 metams. Jeigu pastatuose, kuriems prašoma parama, yra komercinės paskirties patalpos, apmokestintos nekilnojamojo turto mokesčiu, papildomai suteikiama 10 proc. parama nuo šio mokesčio.

Lėšos bus skiriamos iš savivaldybės biudžeto lėšomis finansuojamos Vilniaus senamiesčio atgaivinimo programos. Šią programą administruos ir lėšas skirstys VšĮ Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūra, kai Tarybai pritarus ir sprendimui įsigaliojus, kitais metais miesto biudžete tam bus numatytos lėšos.