Remiantis miesto strateginėmis kryptimis – skatinti darnų judumą, gyvenamuosius rajonus padaryti patogesnius gyventojams – suformuotas mokesčių tarifų paketas, kuris padės paspartinti pokyčius sprendžiant kai kurias įsisenėjusias miestiečių problemas.

Nekilnojamojo turto mokesčio bazinis tarifas liks 1 proc. turto vertės, tačiau bus maksimaliai padidintas mokestis verslo subjektams, kurių statiniai neatitinka esminių statinio projekte numatytų reikalavimų (maksimalus tarifas – 3 proc. turto vertės). Maksimalus mokestis (3 proc.) bus taikomas ir tiems komercinių pastatų savininkams, ant kurių pastatų iškabintos nesuderintos ir įstatymų reikalavimų neatitinkančios reklamos.

Sostinės savivaldybė skelbia, kad 1 proc. punktu nuo mokesčio bazinio tarifo didės mokestis tiems verslams, iš kurių pastatų sklindantis techninis triukšmas neatitinka nustatytų normų. Savivaldybė iki šiol gauna daugybę skundų dėl garsiai veikiančios šaldymo ir vėdinimo įrangos ant komercinių pastatų.

Žemės mokesčio bazinis tarifas liks toks, koks galiojo iki šiol – 0,12 proc. žemės vertės.

Mokestis dvigubai didės tai žemės daliai, kurioje įrengta daugiau nei reikalaujama automobilių stovėjimo vietų, tačiau nesuteikiama galimybė jomis naudotis gyventojams. Mokestis nebus didinamas, jei vietoje perteklinių stovėjimo vietų bus įrengiami želdynai, arba stovėjimo vietomis leidžiama naudotis gyventojams ne darbo metu.

Taip pat žemės mokestis didės, jei prie verslo objektų nebus užtikrinamas sklandus pėsčiųjų eismas ir tiesioginis patogus, pagal teisės aktus įrengtas ir apželdintas praėjimas į objektą pėsčiomis.

Šie mokesčio pakeitimai labiausiai palies gyvenamuosiuose rajonuose įsikūrusius prekybos centrus.

Už nelegaliai įrengtas reklamas arba reklamas, neatitinkančias įstatymų reikalavimų, žemės mokestis sieks maksimalų tarifą – 4 proc. žemės vertės.

Dar po kelerių metų, nuo 2023 m., 1 proc. punktu nuo mokesčio bazinio tarifo didės mokestis tiems verslams, kurie nepertvarko pastatų pagal universalaus dizaino (pastatų prieinamumas bet kokių fizinių galimybių žmonėms) principus ir reglamentus. Išimtys bus taikomos tik patalpoms ir statiniams iki 150 kv. m ploto ir / arba patalpoms ir statiniams, pastatytiems iki 1940 m., ir / arba kultūros paveldo patalpoms ir statiniams.

Nuo nekilnojamojo turto mokesčio bus atleisti ne tik muziejai, bet ir tos pastatų dalys, kuriose vykdoma švietimo veikla – nepriklausomai nuo to, kas yra patalpų savininkas.

Siekiant dar labiau apželdinti Vilnių, nuo žemės mokesčių siūloma atleisti tuos savininkus, kurie sklypuose dėl nustatyto servituto ar kitų reikalavimų negali užsiimti statyba, tačiau puoselėja želdynus, o į apželdintas vietas laisvai gali patekti miestiečiai.

Nuo nekilnojamojo turto mokesčio bus atleisti ir tie verslai, kurių pastatai yra numatyti gyventojų laikinam apsistojimui esant karo padėčiai ar ekstremaliai situacijai. Tai bus taikoma tuo atveju, jei tokiam tikslui per metus statiniai buvo panaudoti.

Mokesčių politika kaip įrankis geriems pokyčiams Vilniuje naudojamas ne pirmą kartą, pažymima savivaldybės pranešime. Dar 2017-aisiais įvedus maksimalų (4 proc.) žemės mokestį sklypams, kuriuose išdygo nelegalūs statiniai, tokių nelegalių statybų per metus sumažėjo net 61 proc., o miesto biudžetas pasipildė beveik 100 tūkst. eurų. Padidinus mokestį pavyko iš esmės išspręsti ir apleistų sklypų problemą bei išnaikinti Sosnovskio barščius.