Daugiau nei 600 metų Lietuvoje gyvenantys totoriai kongrese svarstys apie bendruomenės ateitį ir globalias šios tautinės mažumos problemas.

Matydamas dabartines totorių problemas Lietuvos totorių bendruomenių sąjungos pirmininkas Adas Jakubauskas kviečia susiburti ir aptarti svarbiausius bendruomenei klausimus.

„Kalbėsime apie grėsmes iš nedraugiškų šalių, apsvarstysime pasiekimus ir stengsimės priimti svarbiausius bendruomenės gyvavimui svarbius sprendimus“, - sako A. Jakubauskas.

Lietuvoje šiuo metu gyvena apie 3 tūkst. totorių, kurių šaknys siekia Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto laikus.

Nuo seno totoriams Vytautas Didysis - it krikštatėvis, pasikvietęs totorius į LDK, suteikęs privilegijų, leidęs išlaikyti religiją bei papročius, tačiau palikęs vienintelę prievolę - joti į mūšį.

Totoriai su malonumu laikydavosi šios prievolės, kadangi buvo nuožmūs raiteliai, kurių nuopelnai atsispindi ir šių dienų karyboje - Alytuje esantis Didžiosios kunigaikštienės Birutės batalionas pavadintas ulonų vardu, kuris kilo nuo vieno totorių kario, kovojusio LDK gretose, pavardės.

Totoriai laiko save musulmonais, tačiau per amžius puikiai sugyveno tiek su lietuviais, tiek su kitų tautybių žmonėmis.

Per ilgus šimtmečius totorių bendruomenė įnešė savo indėlį į Lietuvos kultūrinį, karinį ir kulinarinį paveldus, tačiau dabar totoriai išgyvena ne pačius geriausius laikus - nors savąjį identitetą ir pavyko išlaikyti, totorių Lietuvoje sparčiai mažėja. Prie to prisideda ne tik emigracija, bet ir asimiliacija.

Pasak kongreso organizatorių, vienos pagrindinių kongreso temų bus bendruomenės vieningumas ir konsolidacija, todėl į kongresą kviečiami ne tik regionų bendruomenių vadovai, tačiau ir visi kiti, kuriems rūpi bendruomenės ateitis.

Lietuvos totorių kongresas vyks lapkričio 3 dieną Vilniaus įgulos karininkų ramovėje.