Apie tai sostinės valdžia paskelbė Vyriausybei rengiantis leisti laikinai vieniems metams rodykles grąžinti.

„Šiuo metu yra keliolika sankryžų, kur matome, kad joks kitas eismo reguliavimas nebūtų geresnis (nei žaliųjų rodyklių grąžinimas – BNS)“, – žurnalistams savivaldybėje sakė sostinės vicemeras Vytautas Mitalas.

„Mes turime tą sąrašą, turime jį preliminarų. (...) Kai turėsime jį galutinį, pateiksime (Susisiekimo ministerijai), kad ir koks būtų tas reguliavimas, kokį jie priims“, – kalbėjo jis.

Susisiekimo ministerija pranešė, kad Vyriausybė trečiadienį turėtų priimti nutarimą, leidžiantį vieniems metams į itin problemiškas sankryžas grąžinti dešiniojo posūkio rodykles.

Pasak susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevičiaus, galutinį sprendimą dėl rodyklių įrengimo konkrečiose sankryžose priims ministerija savivaldybių teikimu, įvertinusi tarpines ekspertų rekomendacijas.

Dešinįjį posūkį leidžiančių rodyklių Lietuvos sankryžose neliko nuo sausio, tačiau didžiųjų miestų savivaldybės sako, kad tai padidino eismo spūstis, o sprendimo nauda yra abejotina.

Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius pareiškė, kad „termino nukėlimas metams nėra joks sprendimas“, o centrinė valdžia turi leisti savivaldai pačiai nuspręsti, kur rodyklės reikalingos.

„To blaškymosi ir eismo dalyvių erzinimo nereikia niekam. Ko reikia miestų eismo dalyviams, tai reikia saugaus ir sklandaus judėjimo mieste“, – teigė sostinės vadovas.

„Ten, kur žalios rodyklės yra geriausia transporto reguliavimo priemonė, ten jos turi grįžti“, – tvirtino jis.

Susisiekimo ministras J. Narkevičius tvirtino, kad Vilniaus miesto savivaldybė blogiausiai pasirengė eismo pokyčiams, o papildomi metai bus skirti sutvarkyti problemoms.

Yra tikrai tokių Vilniaus mieste sankryžų, kur nei pastato pragriausi, nei vietoje šaligatvio naują eismo juostą padarysi, kad ten galėtų išsirikiuoti mašinos, sukančios į dešinę, kurioms reikia atskiros sekcijos.

V. Mitalas atkirto, kad iki šių metų Vilniuje pertvarkyta 50 sankryžų, tačiau to nepakako, nes žaliosios rodyklės kai kur yra būtinos.

„Yra tikrai tokių Vilniaus mieste sankryžų, kur nei pastato pragriausi, nei vietoje šaligatvio naują eismo juostą padarysi, kad ten galėtų išsirikiuoti mašinos, sukančios į dešinę, kurioms reikia atskiros sekcijos“, – sakė vicemeras.

Susisiekimo ministerija, 2014-aisiais pasiūliusi naikinti rodykles, remiasi Kaune kelerius metus vykdytu tyrimu, parodžiusiu, jog sankryžose su vadinamosiomis žaliosiomis rodyklėmis kyla daugiau avarijų, per kurias žūva ar sužalojami žmonės.

„Aš, kaip buvęs dėstytojas, pasakyčiau, kad nelabai priimčiau bakalauro darbų, padarytų remiantis tokiais pseudo tyrimais, be jokios analizės. Ir dar kas, mano supratimu, yra labai rimta, sudarant tokį įspūdį, kad tai yra Europos Sąjungos reguliavimas“, – kalbėjo R. Šimašius.

Policija antradienį taip pat pareiškė nematanti objektyvių priežasčių, kodėl nuspręsta atsisakyti rodyklių.

„Policija nedisponuoja tokia statistika, kad dėl žaliųjų rodyklių būtų įvykę tragiški įvykiai, kur būtų sužeisti asmenys“, – tvirtino policijos generalinis komisaras Renatas Požėla.