Vis daugiau kauniečių, norėdami savo kiemui suteikti savitumo, įrengia prie namų vėliavos stiebus, o ant jų kelia ne tik valstybinę, bet ir Lietuvos istorinę, Kauno ar seniūnijų vėliavas.

Sostinėje – Kauno simbolis

Liepos 6 dieną, minint Valstybės dieną ir Mindaugo karūnavimą, ant visų namų privalo plazdėti trispalvės. Be šios dienos, valstybinę vėliavą dar privalu kelti Vasario 16-ąją ir Kovo 11-ąją. Vieni šią prievolę pamiršta ir rizikuoja užsitraukti administracinę atsakomybę, kiti tai daro su pasididžiavimu. Ir net tik per valstybines šventes.

Verslininko Tomo Augutavičiaus namo kieme Vilniuje, Pilaitėje, Kauno miesto vėliava plevėsuoja nuolat. „Ją man padovanojo bičiuliai išleistuvių iš Kauno proga, – pasakojo jis. – Tai buvo paskata nusipirkti ir prie namo įtvirtinti stiebą. Jis suteikia kiemui kilnumo, taip pat plevėsuojanti vėliava tarsi byloja: čia – mano tvirtovė.“

T.Augutavičius savo gimtojo miesto vėliavą kelia dėl patriotiškumo. „Visada buvau ir liksiu kaunietis. Niekada to neslėpiau atsikėlęs į Vilnių, drąsiai įvardiju savo kilmę ir išdidžiai iškėliau mylimo miesto vėliavą“, – pareiškė prieš kelerius metus sostinėje apsigyvenęs kaunietis.

Kaimynai nepyksta

Paklaustas, ar nesulaukė kaimynų rūstybės, vyras nusijuokė, kad daugiausia dėl kaunietiškos vėliavos teko diskutuoti su žmona, kuri yra vilnietė. „O kaimynai čia kultūringi, be to, daugelis atvykę iš kitų miestų, taip pat ir Kauno“, – sakė T.Augutavičius.

Per valstybines šventes jo kieme keliama ir trispalvė. „Turiu ir kitų šalių vėliavų. Jas keliu, kai pas mane atvyksta draugų iš užsienio. Pavyzdžiui, šalia Kauno vėliavos ar trispalvės suplevėsuoja Sankt Peterburgo miesto, JAV nacionalinė vėliavos“, – pasakojo T.Augutavičius.

Jo nuomone, globalėjančiame pasaulyje turime saugoti ir didžiuotis savo savitumu. „Todėl ir savo šalies simbolius reikia gerbti. Vėliava – vienas iš būdų puoselėti tautiškumą. Pavyzdžiui, amerikiečiai visur kelia savo vėliavą ir tuo labai didžiuojasi“, – pastebėjo T.Augutavičius.

Didžiuojasi savo šalimi

Tunelio g. nuosavo namo kieme Janina Baniulienė su vyru vieni pirmųjų Kaune savo kieme įtvirtino vėliavos stiebą. „Pamačius užsienyje tokius stiebus prie gyventojų namų supratau, kad to kaip tik ir reikia mūsų kiemui. Visada svajojau apie kokį nors gražų, patriotišką akcentą prie namų“, – pasakojo moteris.

Ji įsitikinusi, kad turime didžiuotis savo šalimi. „Mane stebina, kai nuosavų namų gyventojai verkšlena, kad teks išleisti pinigų pirkti vėliavai, nes baiminasi baudų. Turime didžiuotis ir gerbti savo valstybę. Tai šventas dalykas“, – kategoriška J.Baniulienė. Ji ketina įsigyti ir istorinę vėliavą, kurią kels pakaitomis su trispalve.

Papuošė ir daugiabutį

Neseniai atskirai nuo statinio iškelta vėliava suplevėsavo ir 3-iuoju numeriu pažymėto daugiabučio kieme A.Mapu g. Šalia renovuoto pastato buvo įrengtas stiebas, aplink jį gyventojai dar pasodino gėlių. „Po to, kai suremontavome namą, iškirtome prie jo esančius krūmynus, atsivėrė erdvė, kuri prašyte prašėsi kokio nors akcento“, – pasakojo butų savininkų bendrijos pirmininkė Marija Bžeskienė.

Ji pastebėjo, kad su gyventojais dažnai kyla ginčų, ar verta pradėti kokį nors namo ūkio projektą, kuriam reikia rinkti lėšas. „Tačiau dėl stiebo vėliavai visi buvo bendros nuomonės ir noriai prisidėjo įnašais“, – džiaugėsi pirmininkė.

M.Bžeskienė prieš liepos 6 d. iškėlė trispalvę. „Kitomis dienomis nuolat plevėsuos istorinė Lietuvos vėliava“, – dalijosi planais ji.

Pristato seniūnijos simboliką

Gana daug vėliavų ant stiebų plevėsuoja ir Kauno rajono miesteliuose. Kačerginėje gyvenantis Vytautas Mockus dar prieš septynerius metus savo kieme įsirengė stiebą. „Tuo metu tai dar nebuvo plačiai paplitę, o dabar juos įsirengia nemažai kačerginiškių. Anuomet tokius stiebus dažniausiai užsisakydavo įmonės, o ir kainavo jie dvigubai daugiau nei dabar – apie 2 tūkst. litų“, – pasakojo jis.

V.Mockus stiebą įtvirtinti sumanė, kai Kauno rajono valdžia patvirtino seniūnijų vėliavas. „Mūsų kiemas yra netoli pagrindinės miestelio gatvės, todėl iškelta seniūnijos vėliava reprezentuoja miestelį“, – įsitikinęs vyras.

Jis įžvelgia ir daugiau vėliavos privalumų. „Neišėjęs iš namų žinau vėjo kryptį ir stiprumą. Būna, kad žvejai, eidami Nemuno link pro mano kiemą ir pažvelgę į vėliavą, apsisuka ir grįžta atgal, jei vėjas nepalankus žvejybai“, – šypsojosi kačerginiškis.

Stiebai populiarėja

Bendrovės „Darus“ projektų vadovas Viktoras Kalytis minėjo, kad privatūs asmenys vėliavų stiebais aktyviau pradėjo domėtis prieš 4–5 metus. „Iki tol juos daugiausia užsakydavo valstybinės įstaigos, įmonės. Pastaruosius dvejus metus stiebų pardavimas tarp gyventojų auga labai sparčiai“, – teigė V.Kalytis.

Viena iš Žaliakalnio mikrorajono seniūnaičių Vilija Liutackienė irgi minėjo, kad nuosavų namų kvartaluose įsigali atskirų vėliavos stiebų mada. „Turime gyventoją, kuris iškėlęs savo giminės herbą“, – minėjo ji.

Antra vertus, ji pasigenda jaunų žmonių patriotiškumo. „Vis dar nemažai namų per valstybines šventes išvis nekelia vėliavų“, – apgailestavo V.Liutackienė.

Pilietiškų žmonių daugėja

Kauno miesto ceremonimeistras Kęstutis Ignatavičius pastebi, kad vis daugiau kauniečių kelia vėliavas ne tik per valstybines šventes. „Vėliavos papuošia miestą, rodo, kad žmonės neužsidarę savuose kiemuose, bet prisistato kaip dalis miesto bendruomenės“, – kalbėjo jis.

Pasak jo, populiarėja ir istorinės Lietuvos vėliavos su Vyčiu. „Per šeimos šventes, kitomis progomis geriausiai kabinti miesto arba istorinę vėliavas, o trispalves kelti per valstybines šventes“, – aiškino K.Ignatavičius.

Kauno miestas savo vėliavą patvirtino 1999 m. Iki tol nuo 1993 m. naudota tarpukario laikų vėliava. „Jos heraldika neatitiko šių dienų: joje buvo pavaizduotas stumbras, o dabartiniame miesto herbe yra tauras. Taip pat vėliavoje buvo pavaizduotas Vytis kaip sostinės ženklas. Todėl nuspręsta sukurti naują vėliavą“, – priminė miesto vėliavos istoriją K.Ignatavičius.

Neiškėlus vėliavos gresia bauda

Šiemet per Vasario 16-osios ir Kovo 11-osios šventes Kauno savivaldybės Viešosios tvarkos skyrius nubaudė 11 gyventojų, kurie savo valdose neiškėlė valstybinės vėliavos. Už šį administracinės teisės nusižengimą skiriama 10–30 litų bauda arba įspėjimas.

Pasak Kauno savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vyriausiosios specialistės Editos Motūzienės, pernai nepaskirta nė viena nuobauda. „Tada skyriuje dirbo nedaug darbuotojų ir buvo nepakankamos galimybės dirbti savaitgaliais ir per valstybines šventes“, – aiškino ji.