Tokiomis žiemomis kaip ši neišnaudoti progos pasimėgauti jos siūlomomis pramogomis būtų tiesiog nuodėmė. Tačiau ar turime pakankamai vietų, kuriose galime tai daryti?

Slidinėjimo trasų nepakanka

Po kojomis šiugždantis sniegas, draugiškas svaidymasis sniego gniūžtėmis ar linksmas lėkimas rogutėmis nuo kalniuko – tokia graži žiema Vilniuje seniai buvo.

Šį savaitgalį darkart galėsime džiaugtis jos teikiamais malonumais – sinoptikai vėl prognozuoja, kad atšals. Kas nepagailėjo pinigų įsigyti slides ar snieglentes, trina rankas – pinigai nebuvo išleisti tik dėl vieno savaitgalio linksmybių. Tereikia rasti tinkamą kalniuką.

Slidinėjimo trasų gausa sostinėje pasigirti negalime. Vienintelis oficialus slidinėjimo centras – Liepkalnis. Slidininkai ekstremalai pamėgę trasas Antakalnyje, tačiau jos jau seniai apgriuvusios ir kelia pavojų žmogaus sveikatai. Ar yra Vilniuje daugiau vietų, kuriose galėtume čiuožinėti ne tik smagiai, bet ir saugiai?

Pramogoms nėra pinigų

Pernai rudenį apie slidinėjimo trasų trūkumą susimąstė ir Vilniaus meras Juozas Imbrasas. "Turime tik Liepkalnį su keltuvais, kurie retai kada veikia, na, ir apgriuvusias trasas Antakalnyje, Šilo gatvėje. Vilniečiams slidinėjimo entuziastams tenka važiuoti į Ignaliną, Anykščius arba Latviją. Manau, kad aktyvaus poilsio ir sportinių užsiėmimų vietų sostinėje turėtų būti daugiau", – tuomet svarstė jis, žadėdamas su Lietuvos slidininkų federacija atgaivinti Šilo gatvėje esančias trasas.

Pagal pernai darytus skaičiavimus tam būtų reikėję apie 2,5 mln. litų.

Tačiau šiemet, kai savivaldybės biudžetas kaip niekada skylėtas, apie rūpestį sportininkais greičiausiai galime pamiršti. Nors miesto biudžetas dar nepatvirtintas, šansų, kad jame atsiras lėšų sporto bazėms, nedaug.

"Tikrai nemanau, kad šiemet trasos bus tvarkomos. Kai pamatėme šių metų biudžetą, mus visus ištiko šokas ir apie kokį nors darymą nei minčių, nei vilčių nėra. Būsime laimingi, jei sugebėsime parke nors kiek lankomose vietose aprinkti šiukšles. Pagal dabartinę situaciją įsivaizduoju, tai visi darbai, kurie būtų realūs. Tokios finansinės padėties dar nėra buvę, nors dirbu jau dešimtmetį. Tačiau gyvenimas kartais diktuoja savo sąlygas", – kalbėjo Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijos direktorė Vida Petiukonienė.

Šio parko teritorijoje, ant Šilo ir Sapieginės kalnų, pasnigus mėgsta rinktis slidinėjimo entuziastai.

Saugumu rūpinasi patys

Kadangi savivaldybė kol kas trasomis Šilo gatvėje nesirūpina, jas prižiūri patys slidininkai mėgėjai. Jie patys įsirengė čia savadarbius keltuvus, sumetė šakų krūvas, apsaugančias, kad nebūtų išlekiama į gatvę.

"Čia, kaip tame rusiškame posakyje, skendimas yra paties skęstančiojo reikalas. Kadangi oficialios slidinėjimo bazės nėra, kiekvienas saugosi kaip išmanydamas. Nors kalnas slidinėti Šilo gatvėje, mano nuomone, tinkamas tik ekstremalams. Bet kuris slidininkas taip paprastai nenusileis: stačios nuokalnės, siauri tarpai, aplink medžiai – labai pavojinga. Galbūt atsimenate tragišką įvykį, kai taip čiuoždamas žmogus netgi sumokėjo savo gyvybe", – pasakojo V.Petiukonienė.

Ekstremalių pojūčių nenorintys slidininkai kaip trasas išnaudoja parke įrengtus dviračių takus. "Slidinėti juk galima visur, net jei oficialios trasos nėra. Prieš porą savaičių dviračių taku, kuris įrengtas nuo Santariškių žiedo iki Žaliųjų ežerų, vyko keliautojų klubo varžybos. Šimtai slidininkų pasileido mūsų trasomis ir Verkių regioninio parko miškais", – džiaugėsi Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijos direktorė.

Daugiausia rūpesčių kyla dėl čiuožinėjančių vaikų, negalvojančių apie saugumą. Jie dažniausiai renkasi ant Tauro kalno, Šeškinės kalvų ar Subačiaus gatvės šalikelėse. Tauro kalno papėdėje miesto savivaldybė įrengė tekstilinę užtvarą, tačiau jos išlaikyti nepavyko – dar nebaigtą montuoti aplaužė su lova nusileidę nuo kalno jaunuoliai, o sutaisius vaikai vėl ėmė ją plėšyti.

Trasų teks palaukti

Naujas slidinėjimo trasas vilniečiams pernai žadėjo ne tik miesto valdžia, bet ir privatūs verslininkai. Šalia Gariūnų bendrovė "Avi Valda" žadėjo statyti didžiulį pramogų ir prekybos centrą su dirbtinėmis slidinėjimo trasomis.

10 tūkst. kv. m ploto dirbtinio sniego trasose būtų galėję čiuožinėti apie 350 žmonių. Panašus projektas jau įgyvendintas Prancūzijoje, prie Lilio įsikūrusiame Loisinordo pramogų centre, ir iki šiol sėkmingai veikia.

Bendrovės atstovai tikina šių planų visiškai neatsisakantys, bet juos atidėję neapibrėžtam laikui.

"Tokia vizija buvo, bet kaip ji bus įgyvendinama, negaliu pasakyti. Šiuo metu projektas yra pirminės stadijos, ruošiame koncepciją, vyksta projektavimo darbai, tačiau kol bus pradėtas įgyvendinti, dar labai daug reikia padaryti. Kol kas dar nesame iki galo sutarę dėl finansavimo, yra labai daug neaiškumų", – sakė bendrovės vadovas Mindaugas Valuckas, nedrįsęs prognozuoti, kada padėtis pajudės iš mirties taško.

Džiugią žinią slidinėjimo entuziastams šiemet pranešė tik "Sostinių golfo aikštynas". Sausį jame buvo atidarytos lygumų slidinėjimo trasos. Tarp Vilniaus ir Kauno įsikūrusiame aikštyne bendras trasų ilgis – apie dešimt kilometrų. Tačiau važiuodami į šį aikštyną nepamirškite pasiimti savo slidžių – jų nuomos čia nėra.