Greitkeliu Klaipėda–Vilnius sekmadienio vakarą iš pajūrio namo skubėjusiems vairuotojams tekdavo apvažiuoti ir nemalonias kliūtis – kelią pastodavo laukinių gyvūnų lavonai.

Keiksnoja kelininkus

Vairuotojai, ne laiku į kelią išbėgus laukiniams gyvūnams, linkę keiksnoti kelininkus, kad šie nepastatė įspėjamųjų kelio ženklų ar neįrengė apsauginių tvorų, skiriančių kelius nuo miškų. Tačiau gamtosaugininkai ir kelininkai pataria neieškoti kaltų, o kelyje būti atsargesniems ir neužmiršti, kad atklydėliai į miškingas vietas yra žmonės, o ne laukiniai žvėrys.

Įsimintiniausias šios vasaros įvykis – kai prie Karmėlavos, motociklininkui įsirėžus į staiga kelyje pasirodžiusį briedį, žuvo gyvūnas, o motociklo vairuotojas buvo sužeistas. Į įvykio vietą atvykę medžiotojai konstatavo, kad kelyje žuvo vienas iš penkių apylinkėse gyvenusių briedžių. Medžiotojai pasakojo, kad į kelius gyvūnai išbėga vis dažniau, o susidūrimų padaugėjo besiplečiant Ramučių gyvenvietei. Žinomam gamtininkui Selemonui Paltanavičiui taip pat žinoma, kad plečiantis gyvenvietėms gyvūnų ir žmonių akistatų daugėja.

"Per pastaruosius 20 metų labai pasikeitė ne tik keliai, bet ir judėjimas juose. Automobilių padaugėjo dešimtis kartų. Didžiausia automobilių ir gyvūnų susidūrimo rizika yra pavasaris, vasara ir ruduo. Šiltuoju metų laiku labai daug žmonių keliauja ne tik pagrindiniais keliais, bet ir miškų keliukais", – pastebėjo Gamtos apsaugos departamento Biologinės įvairovės skyriaus vedėjas S.Paltanavičius.

Kenčia nuo plėtros

Gamtininkas įsitikinęs, kad neprognozuojamą gyvūnų elgesį keliuose išprovokuoja ne patys laukiniai žvėrys, o žmonės. Ypač tai pastebima šalia didžiųjų miestų. "Žvėrims tenka susitaikyti su miestų ir kaimų plėtra, ypač Vilniaus ar Kauno – iš šalia esančių miškų žvėrys turėjo pasitraukti. Tačiau dalis žvėrių liko ir tai yra didelė problema. Žvėrys į žmonių apgyvendintas gyvenamas vietas atklysta pabaidyti iš miškų, puola į kelius arba dar blogiau – patenka į miestus", – aiškino S.Paltanavičius.

Gyvosios gamtos specialistas pastebi, kad visiškai apsisaugoti nuo į kelius išbėgančių gyvūnų yra neįmanoma. "Visur tvorų neaptversi. Ir kitose Europos šalyse po automobilių ratais kasmet patenka šimtai tūkstančių stirnų, elnių ar šernų, be to, peršiuos susidūrimus žūsta ir žmonių", – apgailestavo gamtininkas.

Tvoros sumažino nelaimių skaičių

Lietuvoje miškus nuo judrių magistralių pradėta atitverti palyginti neseniai. Šiuo metu tinklinėmis tvoromis yra aptverti 376 km intensyviausio eismo ruožų. Lietuvos automobilių kelių direkcijos specialistai tikina, kad dėl to smarkiai sumažėjo laukinių žvėrių ir automobilių susidūrimų, tačiau avarijos aptvertuose ruožuose vis dar dažnos.

"Eismo įvykių aptvertuose kelio ruožuose sumažėjo, kiek – tikslių duomenų neturime. Bet eismo įvykių vis vien pasitaiko – laukiniai gyvūnai ant kelio patenka pro paliktus atvirus vartus, – aiškino Lietuvos automobilių kelių direkcijos vyriausioji specialistė Jūratė Šarpytė-Vaičiulionienė. – Prie judraus kelio tveriant tvorą, įrengiami vartai įvažose į miškus arba sodybas. Ant vartų užkabinamos lentelės, kuriose vairuotojų prašoma uždaryti vartus. Deja, nedaugelis juos uždaro."

Jūratė Šarpytė-Vaičiulionienė tikino, kad tolesnis tvorų įrengimas ir jo sparta priklausys nuo Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo. Pagrindinės lėšos apsauginėms tvoroms nuo laukinių gyvūnų tverti skiriamos iš Kelių priežiūros ir plėtros programos bei iš Europos Sąjungos Sanglaudos fondo.

"Tinklo tvoros yra viena veiksmingiausių priemonių, kad laukiniai gyvūnai nepatektų ant kelio. Tačiau visų kelių aptverti negalima, nes laukiniai gyvūnai turi laisvai judėti, kad jų populiacija galėtų normaliai funkcionuoti", – atreipė dėmesį specialistė.

Net ežiai neprasmunka

"Nieko nepadarysi, susidūrimai yra užprogramuoti. Jeigu nebūtų tvorų prie kelių, padariniai būtų dar liūdnesni. Ypač tamsiuoju paros laiku, kai žvėrys keliauja iš vienos vietos į kitą ieškodami maisto", – dėstė S.Paltanavičius.

Kaip pavyzdį, kuriuo reikėtų sekti Lietuvai, gamtosaugininkas įvardija senąsias Europos Sąjungos valstybes, kuriose dėmesys gyvūnų ir žmonių saugumui skiriamas ne vieną dešimtmetį. Europos keliuose, kuriuose leistinas greitis didesnis nei Lietuvoje, užkardos ir tvoros statomos ypač atsakingai.

"Ten tvoros tokios, kad net ežys nepralįs. Europoje jau prieš daugelį metų gyvūnams buvo rausiamos perėjos po magistralėmis. Jos panašios į žmonėms skirtus takus, tik gerokai platesnės – apie 50 m pločio ir apsodintos medžiais", – pasakojo S.Paltanavičius, kuris vadinamuosius žaliuosius tiltus gyvūnams matė Vokietijoje. Pasak gamtininko, gyvūnai jiems skirtose perėjose yra išmynę griovius – tai įrodo, kad perėjos naudojamos labai intensyviai.

Keturračiai veja iš miško

Mums vokiškų perėjų kainos kol kas neįkandamos – įrengti jas kainuoja dešimtis milijonų litų. Tačiau Lietuvoje, remiantis kitų šalių patirtimi, jau statomos pralaidos po keliais. Tiesa, jos tinkamos tik nedaugeliui žvėrių. "Požeminėmis perėjomis bėgioja lapės, mangutai, vilkai, kiauniniai žvėrys, barsukai ir šernai, tačiau nei stirnos, elniai, o tuo labiau briedžiai, niekada nelįs į po keliu nutiestą perėją. Jų prigimtyje nėra instinkto lįsti į urvą", – paaiškino S.Paltanavičius.

Pastaruoju metu gamtininkąui, kaip ir kitiems jo kolegoms, nerimą kelią keturračių vairuotojai, zujantys miškuose. Dėl ratuotų chuliganų kenčia ne tik miško paklotė, bet ir gyvūnai, kurie paniškai bėga iš miškų – dažnai į kelius.

"Keturračių gausmas žvėris tiesiog išveja iš jų buveinių. Dėl šių priežasčių gyvūnai priversti bastytis. Todėl nenuostabu, kad net dieną galima pamatyti keliu bėgantį šernų būrį", – pastebėjo S.Paltanavičius.

Iš miško išbaidyti žvėrys būna išsigandę, todėl tikėtina, kad jie išbėgs į kelią ir pateks po automobilio ratais.

Žmonės žvėrių teritorijoje

S.Paltanavičius atkreipė dėmesį, kad didžiausi pavojai tyko naktį. Vairuotojai tamsiuoju paros laiku turėtų būti atsargesni ne tik dėl prastesnio matomumo ar kelyje galinčio pasirodyti dviratininko, bet ir dėl žvėrių reakcijos.

"Susidūrimai su laukiniais gyvūnais įvyksta ne dėl jų elgsenos kraštutinumų, o dėl to, kad žvėrys ir paukščiai tamsoje neįvertina automobilių greičio. Gamtoje jie juk nelaksto 100 km/val. greičiu. Matydamas besiartinantį, garsiai burzgiantį automobilį su įjungtomis šviesomis gyvūnas neįvertina, kaip greitai automobilis atsidurs prie jo. Žvėris laukia tikėdamasis, kad dar turi laiko pabėgti, ir dažniausiai ima sprukti likus kelioms sekundėms iki susidūrimo, kai būna per vėlu", – apie gyvūnų elgsenos ypatumus naktį pasakojo gamtininkas.

S.Paltanavičiaus nuomone, kelio ženklų, įspėjančių apie į kelią galinčius išlėkti gyvūnus, Lietuvoje pakanka. "Kiekvienas žmogus turėtų prisiminti, kad įvažiuojant į mišką jo tyko pavojai. Keistai skamba pasiteisinimai, kad įvažiuojant į mišką nebuvo apie gyvūnus įspėjančio ženklo. O ką, jeigu ženklas ir buvo? Tuomet atsakomybė nebeegzistuoja ir dėl to džiūgaudami galėsime kažką apkaltinti?" – stebėjosi pašnekovas.

Apie pamiškėse įrengtas tvoras

Iki 2009 m. birželio 4 d. tinklo tvorų nuo laukinių gyvūnų Lietuvoje įrengta apie 376 km.

Tinklo tvora nuo laukinių gyvūnų įrengta prie valstybinės reikšmės magistralinių ir krašto kelių. Šiuo metu daugiausia tinklo tvorų įrengta prie magistralinių kelių: Vilnius–Kaunas–Klaipėda, Vilnius–Panevėžys, Vilnius–Prienai–Marijampolė, Šiauliai–Palanga, Kaunas–Zarasai–Daugpilis, Vilnius–Švenčionys–Zarasai, magistralėje VIA BALTICA.

Gausiausios gyvūnų populiacijos

Lietuvoje šiuo metu gyvena

apie 50 tūkst. šernų,

19 tūkst. tauriųjų elnių,

112 tūkst. stirnų.

Automobilių skaičius Lietuvoje

"Regitros" duomenimis, šalyje praėjusiais metais buvo apie 2 mln. transporto priemonių: 1,7 mln. lengvųjų automobilių, 39 104 motociklai, 11 635 mopedai, 15 566 autobusai, 183 969 krovininiai automobiliai ir 152 379 priekabos bei puspriekabės.