Per ilgąjį savaitgalį aplinkosaugininkai ragina kauniečius čiupti kastuvus ir padėti nuvalyti sniegą nuo Kauno marių ir Lampėdžių karjero ledo.

Per storą sniego sluoksnį neprasiskverbia dienos šviesa, todėl nevyksta fotosintezės procesas. Augalai, negaudami šviesos, negamina deguonies. Jo trūkumas atviruose vandens telkiniuose ne taip greitai pasireiškia kaip uždaruose.

Septyniuose Kauno rajono tvenkiniuose sniego sluoksnis toks storas, kad deguonies kiekis vandenyje jau sumažėjęs iki kritinės ribos.

Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Alvydas Glinskis pasakojo, kad kol kas Kauno mariose ir Lampėdžių karjere padėtis nėra tragiška. "Žuvys dar nedūsta, tačiau, jei pasnigs, pritrūkusios deguonies jos pradės gaišti", – perspėjo aplinkosaugininkas.

Kritinė riba yra 3 miligramai deguonies litre vandens. "Pats paprasčiausias ir pigiausias būdas gelbėti žuvis – valyti sniegą nuo ledo ir gręžti eketes, – pridūrė A.Glinskis. – Žvejai pasakojo, kad išgręžus eketę, žuvys tiesiog lipte lipa per ją."

Pasak A.Glinskio, Kauno mariose deguonies kiekį net ir po storu ledo ir sniego sluoksniu užtikrina Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė. Tačiau, norint užbėgti nelaimei už akių, kauniečiai jau dabar galėtų pagelbėti žuvims.

Taip pasielgė Lampėdžių gyventojai, kurie ant karjero įsirengė čiuožyklą. "Per skaidrų ledą patenka nemažai dienos šviesos, todėl deguonies vandenyje pakanka", – džiaugėsi A.Glinskis.

Jis pasakojo, kad storas ledas visgi davė ir naudos. "Mat brakonieriams sudėtinga užtempti tinklus, kai ledo storis vietomis siekia pusę metro", – tikino aplinkosaugininkas.