Kauno žydų bendruomenė liko ištikima tradicijai pagerbti vokiečių okupacijos metais nuo pražūties jų tautiečius gelbėjusius lietuvius. Žydų gelbėtojų Kaune ir pakaunėje priskaičiuojama daugiau kaip 100.

Parsivežė dviračiu

„Tauta pati pasirenka kelią“ – šiuos Vytauto Landsbergio žodžius pacitavo Tito Masiulio, žuvusio Sausio 13-ąją prie Televizijos bokšto, mama Vitalija Krivickienė, atėjusi į Kauno žydų bendruomenės surengtą padėkos vakarienę lietuviams, gelbėjusiems žydus.

„Mano tėvai, Adomas ir Bronė Gecevičiai, išgelbėjo iš Vilijampolės geto dvejų metukų žydaitę – tėtis ją parsivežė iš geto namo dviračiu. Porą metų, kol gyveno su mumis, ją vadinome Teklyte. Ji puikiai išmoko lietuviškai. Karui baigiantis ją pasiėmė jos tikra teta. Dabar 70-metė Teklytė gyvena JAV. Mano mama aplankė ją. Nors joms bendrauti buvo sunku – Teklytė jau užmiršusi lietuvių kalbą, o mama nemoka angliškai, tačiau tai neatšaldė jų itin šiltų santykių“, – pasakojo V.Krivickienė, viena iš 22 žydų gelbėtojų atstovų, atvykusių į renginį.

Tarp gėrio ir blogio

V.Krivickienė padovanojo žydų bendruomenei poezijos, skirtos jos sūnui Titui atminti, knygą. Įteikdama šį eilėraščių rinkinį ji pasakė: „Gyvenimas yra nuolatinė kova tarp gėrio ir blogio."

Kauno žydų bendruomenė, vadovaujama Gerco Žako, Žūvančiųjų gelbėjimo kryžių ir Pasaulio tautų teisuolio vardą skyrė Zigmui ir Valerijai Satkevičiams bei Elenai Viščiūtei-Medziukienei. Ji su kitais keturiais šeimos nariais karo metais padėjo tėvams jų ūkyje slėpti kaimyną žydą, nedidelio dvaro savininką Aroną Smolenską.

Po karo išgelbėtasis A.Smolenskas vedė vieną iš Dominyko ir Marijonos Viščių dukterų. Visų penkių Viščių šeimos narių poelgis įvertintas Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiais.

Išgelbėjo aštuonias gyvybes

Anot Kauno žydų bendruomenės narės Juditos Mackevičienės, kaunietę Rozą Stender, dabar gyvenančią JAV, vokiečių okupacijos metais priglaudė Antano ir Onos Busilų šeima, o štai R.Stender dukrą Margalit išgelbėjo minėta Satkevičių šeima, kuriai šią mergaitę atvedė žinomas anuomet Kauno valstybės teatro smuikininkas Vladas Varčikas. Išgelbėtoji dabar gyvena JAV.

„Mes niekada nepamiršime Domeikavos pašonėje, Varlavos kaime, gyvenančių Domanskų, kurie per okupaciją išgelbėjo net aštuonių žydų gyvybes. Jų poelgis įvertintas Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi, suteikiant ir Pasaulio tautų teisuolio vardą“, – kalbėjo J.Mackevičienė.

Sujungė muzika

Kauno žydų bendruomenės narė Feiga Kaganskienė džiaugėsi, kad į renginį atėjo Šiauliuose gyvenusių Antano ir Elenos Matuzevičių sūnus Ernestas – jo tėvai ir sesuo Antanina priglaudė iš geto išneštą mažą žydaitę, vardu Chavisa.

Žydų bendruomenė dėkinga ir aleksotiškiams Liudvikui ir Jadvygai Žvikams, slapsčiusiems iš IX forto pabėgusį gydytoją Mykolą Portnojų. Prie šio kilnaus poelgio prisidėjo Endzinų šeima, tiekdama priglaustajam maistą.

Per renginį klarnetais grojo Elenos Andriuškevičienės anūkai – broliai Rokas ir Stasys Makštučiai, kuriems mama akompanavo pianinu. Muzika, tiksliau, smuikininkas, padėjo E.Andriuškevičienei okupacijos metais ištrūkti iš geto. Kai jos žydė mama ir lietuvis tėvas su ja atsidūrė gete, iš jo Eleną išgelbėjo Kazio Binkio žentas – smuikininkas V.Varčikas. Jam taip pat suteiktas Pasaulio tautų teisuolio vardas.