Bylą ketinta pradėti nagrinėti jau gerokai anksčiau, bet posėdžius tekdavo atidėti dėl kaltinamosios ligos. Ketvirtadienį teisme prieš posėdį E. Švenčionienė teigė, kad jai lūžęs uodegikaulis.

Posėdžio pradžioje moteris iš viso pasiūlė bylą nutraukti, nes ji esą nepadarė nusikaltimo, be to, ją gina Lietuvos Konstitucija ir Jungtinių Tautų konvencija.

Galiausiai kaltinamoji pareiškė nesusipažinusi su kaltinimu. Teismas jai įteikė kaltinamąjį aktą, kuris moteriai jau seniau buvo išsiųstas.

„Man reikia laiko susipažinti su kaltinamuoju aktu. Nežinau, ko ten tiek prirašė dėl mano keturių sakinių“, – teismui pareiškė E. Švenčionienė.

Teisėja Giedrė Maslauskaitė sutiko su prašymu ir posėdį atidėjo.

E. Švenčionienė socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė, kad 1991 metų liepos 31 dieną Medininkų pasienio punkto užpuolimą, kurio metu buvo nužudyti septyni Lietuvos pareigūnai, o vienas sunkiai sužeistas, surengė ne Rygos Ypatingos paskirties milicijos būrys (OMON), surengė ne sovietai.

„Medininkų tragedija yra tamsioji Lietuvos spec. tarnybų veiklos pasekmė. Daug faktų bylojo apie tai, kad žudikai buvo iš savų tarpo. Tiesa paslėpta, liudininkai nutyla“, – socialiniame tinkle pareiškė E. Švenčionienė.

Kitas posėdis turėtų įvykti balandžio 1 dieną.

„Tokia įdomi diena, kai galima meluoti“, – su kito posėdžio data sutiko kaltinamoji.

Birželį Kauno apskrities policija moteriai skyrė 700 eurų baudą už bolševikų lyderio Vladimiro Lenino atvaizdo demonstravimą socialiniame tinkle „Facebook“.

E. Švenčionienė Vilniaus apygardos teisme dar teisiama dėl galimo padėjimo kitai valstybei veikti prieš Lietuvą, taip pat dėl viešo pritarimo tarptautiniams ir sovietų nusikaltimams, jų neigimo ar šiurkštaus menkinimo.