O šią savaitę jie į dangų pakėlė ir bepilotes skraidykles, kad  įvertintų išdegusių laukų mastą.

„Jei prie namų valdos fiksuojamas išdegęs plotas, mūsų pareigūnai atlieka patikrinimą, aiškinasi aplinkybes ir jau yra nubaudę ne vieną gyventoją. Kol bus gaisrų atvirosiose teritorijose, tol rengsime reidus ir vykdysime stebėseną, panaudodami dronus", - sako Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus viršininkas Giedrius Jasionis.

Daugiausia gaisrų atvirosiose teritorijose kyla Vilniaus apskrityje. Vien šiemet ugniagesiams gelbėtojams čia teko gesinti 347 gaisrus.

„Vilniaus rajone yra gan daug nedirbamos, apleistos žemės. Jų savininkai, norėdami gauti išmokas iš Europos Sąjungos lėšų, ją deklaruoja. Deja, užuot tuos laukus šienavę, juos padega, rizikuodami savo ir kitų turtu, darydami didelę žalą gamtai. Ypač didelis pavojus kyla vėjuotą dieną, kai ugnis greitai persimeta į netoli esančius ūkinius pastatus ir gyvenamuosius namus. Kasmet vien Vilniaus apskrityje sudega keliasdešimt pastatų. O tada varstomos seniūnijų durys, prašoma pašalpų ir paramos", - teigia G. Jasionis.

Pasak jo, padegus žolę, dažnai supleška ir atokiai esančios sodybos, nes žaibišku greičiu plintanti ugnis nukeliauja ne vieną kilometrą. Kartais ugnis išplinta ir deginant nupjautas medžių šakas.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, šiais metais šalyje atvirosiose teritorijose jau kilo 755 gaisrai. Tiesa, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, tai 48 proc. mažiau.

Šiemet Lietuvoje kovo mėnesį įsiplieskė 495 atvirųjų teritorijų gaisrai, daugiausia jų fiksuota nuo kovo 22 iki kovo 29 d. - 352 gaisrai. Balandžio mėnesį atvirosiose teritorijose liepsnojo 147 gaisrai. Pernai per 7 balandžio mėnesio dienas jų buvo užregistruota 772.