Teismo posėdis įvyko po ilgos pertraukos, nes bylos nagrinėjimą vis tekdavo atidėti, kadangi kaltinamoji pateikdavo pažymas apie savo susirgimus. Paskutinis posėdis įvyko gegužės pabaigoje.

E. Švenčionienė kaltinama viešu pritarimu SSRS nusikaltimams, jų neigimu ar šiurkščiu menkinimu, nes viešai pareiškė, jog Medininkuose 1991-iais pareigūnus išžudė ne sovietai, o Lietuvos specialiosios tarnybos. Teisme kaltinamoji sakė, kad taip teigdama rėmėsi G. Gorienės knyga.

Apklausiama teisme G. Gorienė neįvardijo, kas, jos manymu, Medininkuose žudė Lietuvos pareigūnus.

„Mano tikslas buvo parodyti, kas liko neištirta“, – sakė knygos autorė.

Byla E. Švenčionienei iškelta po to, kai ji socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė įrašą apie 1991 metų liepos 31-osios Medininkų pasienio punkto užpuolimą. Jo metu nužudyti septyni Lietuvos pareigūnai, o vienas sunkiai sužeistas.

„Medininkų tragedija yra tamsioji Lietuvos spec. tarnybų veiklos pasekmė. Daug faktų bylojo apie tai, kad žudikai buvo iš savų tarpo. Tiesa paslėpta, liudininkai nutyla“, – socialiniame tinkle rašė moteris.

Ketvirtadienį teisme prokuroras Šarūnas Šimonis paklausė G. Gorienės ar ji galėtų nurodyti knygos vietas, kuriose nurodyta, kad žudikai buvo iš savų tarpo.

„Tokių vietų knygoje nėra“, – atsakė G. Gorienė.

Po jos apklausos kalbėjo kaltinamoji. E. Švenčionienė tvirtino, kad teiginys, dėl kurio yra teisiama, tėra jos nuomonė.

„Mano nuomonė yra mano teisė“, – tvirtino kaltinamoji. Teismą ji vadino absurdu, sakė nežinanti, už ką yra teisiama.

Prokuroras kaltinamosios klausė, kokius faktus ir liudininkus ji turėjo mintyje rašydama teiginį, už kurį yra teisiama. Kaltinamoji liudininkų neįvardijo, faktų, bylojančių, kad žudikai buvo iš savų tarpo, nepateikė. Ji tik samprotavo, kad nužudytieji pareigūnai galbūt pažinojo žudikus.

Paskui teisėja Giedrė Maslauskaitė pagarsino bylos medžiagą.

Posėdžio metu taip pat buvo peržiūrėtas 2023 metų liepos 31 dieną Medininkų žudynių minėjimo metu sakytos Vytauto Landsbergio kalbos vaizdo įrašas, prie bylos prijungtas gynybos prašymu.

V. Landsbergis tąsyk sakė, kad žudynių byla nebuvo deramai tiriama. Tačiau jo kalba buvo visiškai priešinga tam, ką teisme kalbėjo E. Švenčionienė.

Kaltinamoji teigė, kad jos teiginį, jog „žudė savi“, patvirtina tai, kad pareigūnai „nesipriešino, nė nepajudėjo prieš juos iššaudant“.

O buvęs Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas savo kalboje priekaištavo teisėsaugai, kad nebuvo ištirtas Vilniaus OMON (specialus milicijos padalinys) vaidmuo, kad Lietuvos pareigūnai priešinosi, kovojo – nusikaltimo vietoje rasti, manoma, vieno iš užpuolikų kruvini marškiniai.

Neatmestina, kad tarp žudikų buvo ne tik sužeistųjų, bet ir nukautųjų, kurių lavonus užpuolikai išsivežė.

Ketvirtadienį įrodymų tyrimas šioje byloje baigtas. Gruodžio 9 dieną teisme bus sakomos baigiamosios kalbos.

Kaip BNS pranešė anksčiau, teismo posėdyje apklausta lingvistikos ekspertė Gintarė Herasimenkienė teigė, kad kaltinamoji veikė pagal priešiškos propagandos šablonus.

Pasak G. Herasimkienės, kaltinamosios E. Švenčionienės teiginiais menkinamos Lietuvos specialiosios tarnybos.

Viena iš likviduoto „Tarptautinio geros kaimynystės“ forumo steigėjų E. Švenčionienė, kartu su Valerijumi Ivanovu ir Kazimieru Juraičiu, Vilniaus apygardos teisme dar teisiama ir kitoje byloje dėl galimo padėjimo kitai valstybei veikti prieš Lietuvą, dėl viešo pritarimo tarptautiniams ir sovietų nusikaltimams, jų neigimo ar šiurkštaus menkinimo.

Ketvirtadienį E. Švenčionienė į teismą atvyko be K. Juraičio, kuris nuolat ją lydėdavo į posėdžius. Prokurorui pasiteiravus, kodėl šįkart ji be palydos, kaltinamoji paaiškino, kad sugedo K. Juraičio automobilis.

„Kazimiero automobilis sugedo, diržiukas trūko“, – paaiškino E. Švenčionienė.