Lietuvos Aukščiausiasis Teismas paliko galioti išteisinamąjį nuosprendį Gariūnų prekeiviui Renatui Š., kuris buvo kaltinamas neteisėtu praturtėjimu. Šio teismo verdiktas yra galutinis ir neskundžiamas.

Vilnietis Renatas Š. buvo nuteistas už tai, kad, veikdamas su J.M., suklastojo tikrus dokumentus, be to, jis suklastotus dokumentus laikė ir panaudojo. Už septynias nusikalstamas veikas apylinkės teismo nuosprendžiu jam buvo skirta 1129 eurų bauda. Šio nuteisimo vyras neginčijo.

Prokuratūra taip pat teigė, kad vyras turi daugiau nei 160,5 tūkst. eurų vertės turtą, kurio negali pagrįsti pajamomis: apartamentus Bulgarijoje, dalį namo ir žemės sklypo Vilniuje. Tačiau dėl neteisėto praturtėjimo tiek Vilniaus miesto apylinkės teismas, tiek Vilniaus apygardos teismas Renatą Š. išteisino. Su tokiais sprendimais nesutiko Generalinė prokuratūra ir parašė kasacinį skundą Aukščiausiajam Teismui.

Tirti, už kokias lėšas Gariūnuose pagal verslo liudijimą prekiaujantis vyras įgijo didelės vertės turtą, pradėta, kai dėl muitinės apgaulės jis buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir perduotas teismui bei nuteistas.

Siekiant visapusiškai nustatyti Renato Š. turto ir pajamų įsigijimo teisėtumą, buvo paskirta atlikti mokestinį tyrimą. Prokuratūra teigė, jog Valstybinės mokesčių inspekcijos specialistė nustatė, kad Renatas Š. neturėjo pakankamai pajamų sumokėti už apartamentus Bulgarijoje, sklypui Vilniuje nusipirkti ir namui statyti.

Prokuratūra aiškino, kad lėšas nekilnojamam turtui įsigyti vyras įgijo neteisėtu būdu - nuo 2006 metų pradėjo daryti nusikaltimus: neturėdamas leidimo prekiavo Gariūnuose prekėmis, pažymėtomis svetimu prekės ženklu. Prekių ženklais „Adidas“, „Nike“, „Puma“ pažymėtus daiktus jis įvežė iš Latvijos, išvengdamas muitinės kontrolės, naudodamas suklastotus dokumentus, susijusius su muitinės deklaracijomis ir kitus dokumentus, reikalingus muitinės procedūroms atlikti. Už tai buvo vyras teistas 2006, 2010, 2012 metais, o ir šioje neteisėto praturtėjimo byloje buvo nuteistas už dokumentų klastojimą - šiais dokumentais jis norėjo pagrįsti prekių, kuriomis prekiavo Gariūnuose, įsigijimą.

Renatas Š. viso proceso metu neigė savo kaltę dėl neteisėto praturtėjimo. Jis tvirtino, kad dirbo ir gaudavo pajamas nuo 1990 metų - dirbo mūrininku Armėnijoje, prekiavo Lenkijoje, Rusijoje bei Lietuvoje. Tiek jis pats, tiek ir jo tėvai turėjo santaupų; po brolio mirties tėvai dažnai jam dovanojo nemažas pinigų sumas.

Tuo metu prokuratūra teigė, kad 1990 metais Renatui Š. tebuvo 17 metų, jis dirbo paprastą, nekvalifikuotą mūrininko darbą, tėvas taip pat buvo eilinis darbuotojas, o byloje nėra įrodymų, kurie pagrįstų, kad tėvas turėjo finansinių galimybių dovanoti sūnui pinigų.

Prokuratūros skundą nagrinėjęs Aukščiausiasis Teismas atkreipė dėmesį, jog specialistė vertino ir analizavo duomenis apie gautas pajamas tik nuo 2006 metų sausio 1 dienis - ji visiškai neatsižvelgė ir nevertino Renato Š. iki tiriamojo laikotarpio gautų ir 2006 metų sausio 1 dieną jo jau tikėtina turėtų pajamų, santaupų ir pan.

„Taigi apeliacinės instancijos teismas visiškai pagrįstai teigia, kad tokių duomenų šioje baudžiamojoje byloje apskritai nėra, o R.Š. parodymai dėl galimybių turėti pajamų iki 2006 metų sausio 1 dienos nėra paneigti. Kartu pabrėžtina ir tai, kad, remiantis BK 190 straipsnio 2 dalyje pateiktu išaiškinimu, vien faktas, kad asmens gautos pajamos nebuvo įtrauktos į apskaitą teisės aktų nustatyta tvarka, taip pat nesudaro pagrindo konstatuoti, kad turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis“,  - rašoma Aukščiausiojo Teismo nutartyje.

Pasak šio teismo, baudžiamojoje byloje esantys duomenys leidžia teigti, jog Renatas Š. po 2010 metų gruodžio 11 dienos nuosavybės teise turi tik du objektus - dalį žemės sklypo Vilniuje ir dalį nebaigto statyti namo.

Aukščiausiojo Teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai iš kaltinimo pašalino kaip nesantį inkriminuojamos nusikalstamos veikos dalyką - apartamentų turėjimą Bulgarijoje, nes nei straipsnio dėl neteisėto praturtėjimo įsigaliojimo dieną, nei vėliau Renatas Š. šio buto nuosavybės teise neturėjo, nes butas 2010 metų birželio 29 dienos dienos pirkimo-pardavimo sutartimi yra registruotas kito asmens vardu.

Be to, teismas pagrįstai nelaikė neteisėto praturtėjimo dalyku ir dalies žemės sklypo Vilniuje, nes Renatas Š. nuo 2008 metų spalio iki 2010 metų ir iki šiol nuosavybės teise turi tik pusę šio žemės sklypo.

Todėl, anot galutinės ir neskundžiamos teismo nutarties, skaičiavimai apie pajamų ir išlaidų balansą bei disproporcijas yra nepagrįsti, nes jų pagrindas yra trys kaltinime nurodyti nekilnojamojo turto objektai.

Prezidentės Dalios Grybauskaitės iniciatyva neteisėtas praturtėjimas kaip nusikaltimas į Baudžiamąjį kodeksą įtrauktas 2010 metų gruodį.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pernai išaiškino, kad bausti už neteisėtą praturtėjimą bus galima tik įrodžius, jog pajamos ar turtas buvo gauti nusikalstamu būdu.

Renato Š. byloje teisėjų kolegija pažymi, kad vien tik asmens nuteisimas praeityje negali būti pagrindas išvadai, jog dėl teistumo asmuo yra įgijęs neteisėtų pajamų - dėl nusikalstamų veikų 2006 metais, 2010 ir 2012-siais jis ne tik negavo neteisėtų pajamų, bet patyrė pakankamai dideles išlaidas. Už visas padarytas nusikalstamas veikas buvo nubaustas piniginėmis baudomis, o prekės, pažymėtos svetimais prekių ženklais, buvo konfiskuojamos.