Vilniaus miesto apylinkės teismas pirmadienį paskelbė išteisinamąjį nuosprendį vadinamojoje bajorų sąjungos byloje: abu kaltinamieji išteisinti dėl netikrų dokumentų pagaminimo ir panaudojimo, apgaule įgyto svetimo turto bei sugadintų kultūrinių vertybių, nepadarius veikų, turinčių nusikaltimų požymių, pranešė teismas.

Teismas išteisinamajame nuosprendyje pažymėjo, kad vienas iš sukčiavimo nusikalstamos veikos būtinųjų požymių yra turto nukreipimas savo ar kito asmens naudai. Kaltinamiesiems buvo inkriminuojamas 242,6 tūkst. eurų vertės svetimo turto įgijimas apgaule iš Norvegijos Karalystės finansinio mechanizmo ir Lietuvos valstybės biudžeto už neatliktus darbus ir nepanaudotas medžiagas bei tariamai apmokėtus antrojo etapo darbus Trakų Vokės dvaro rūmų remonto darbuose.

Paramos gavėjas, kurio naudai, pasak kaltinamojo akto, įgytas svetimas turtas, yra Lietuvos bajorų karališkoji sąjunga (LBKS). Tačiau nei kaltinamajame akte, nei bylos nagrinėjimo metu, teismo nuomone, nebuvo nurodyti jokie konkretūs veiksmai, kurie būtų suteikę paramos gavėjui turtinę naudą.

Byloje nepateikti ir įrodymai, kad turtas nuosavybės teise būtų perėjęs LBKS, nes Trakų Vokės dvaro rūmai nuo pat projekto pradžios iki jo pabaigos buvo Lietuvos nuosavybė, o projektą įgyvendinus, nuo 2011-ųjų metų lapkričio 4 dienos priklauso Vilniaus miesto savivaldybei.

Teismas daro išvadą, kad projekto lėšos dėl rūmų remonto ir pritaikymo visuomenės reikmėms buvo investuotos į Lietuvos valstybės valdomą turtą ir yra vertinamos kaip esamo valstybės turto pagerinimas. Šiuo atveju lėšos buvo ir liko valstybės nuosavybe, jos buvo panaudotos valstybei priklausančiam turtui. Nėra įrodymų, kad kaltinamieji ar LBKS būtų gavę kokią nors turtinę naudą.

Bylos nagrinėjimo metu taip pat buvo nustatyta, kad visi darbai, kurie kaltinime nurodomi kaip neatlikti, iš tiesų buvo atlikti, o visos medžiagos – panaudotos. Tai patvirtina ir liudytojų parodymai.

Byloje taip pat nepateikta jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad kaltinamasis J.R. tyčia, suvokdamas savo parašu patvirtino suklastotus dokumentus – jo pareiginėse instrukcijose nekeliamas reikalavimas būti susipažinus su reglamentuojančiais įstatymais ir teisės aktais, jis, kaip projekto vadovas buvo atsakingas už projekto finansinę, ekonominę dalis, tuo tarpu už techninę ir kokybinę darbų priežiūrą buvo atsakingas kitas asmuo. M.P. taip pat išteisintas dėl dokumentų klastojimo – byloje nebuvo nustatyta, kad jis būtų parengęs nors vieną atliktų darbų aktą.

Kaltinime taip pat buvo pažymėta, kad kaltinamieji sunaikino Trakų Vokės dvaro sodybos rūmų vertingąsias savybes, pažeidė viešąjį interesą ir padarė valstybei 38 350 eurų žalą. Kaltinime nurodyti sugadinti objektai nėra įtraukti į Kultūros vertybių registrą kaip vertingosios savybės, todėl, teismo vertinimu, negalima teigti, kad turtas tapo netinkamas naudoti pagal tikslinę paskirtį ar kad iš esmės pasikeitė objekto vaizdas. Specialistams apžiūrėjus objektą, jo vertingųjų savybių fizinės būklės blogėjimo ar jų praradimo grėsmės nenustatyta.

Kaltinime minima drėgmė, pelėsis ir druskos, kurie atsirado dėl neva netinkamai atliktų darbų, tačiau nenustatytas priežastinis ryšys tarp kaltinamųjų atliktų veiksmų ir drėgmės, pelėsio bei druskų atsiradimo objekte. Nuo 2006 rūmuose jau vyravo drėgmė, o jos galima išvengti tinkamai prižiūrint patalpas – pastoviai šildant ir vėdinant.

1958 metais gimęs J.R. ir 1970 metais gimęs M.P. šioje byloje buvo kaltinami pagal tris baudžiamojo kodekso straipsnius – netikrų dokumentų pagaminimą ir panaudojimą, apgaule kitų naudai įgytą didelės vertės svetimą turtą bei sugadintas didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes. Nei J.R., nei M.P. savo kaltės nepripažino.

Teismas viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros pateiktą civilinį 226 793 eurų dydžio ieškinį ir Kultūros paveldo departamento 38 529 eurų dydžio civilinį ieškinį paliko nenagrinėtus.

Šis nuosprendis per 20 dienų dar gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui.