Pagrobtos mergaitės istorijoje prokuratūra deda tašką: paaiškino, kas įvyko

Kaip informavo Generalinė prokuratūra, sprendimas priimtas „kruopščiai išnagrinėjus ir įvertinus ikiteisminio tyrimo metu gautus duomenis“ bei nustačius, kad nebuvo padaryta nusikaltimo.

„Įvertinus ikiteisminio tyrimo duomenis konstatuota, kad mažamečiai liudytojai, neturėdami jokio realaus pagrindo išvadai, kad įvykdytas mažamečio vaiko pagrobimas, šių metų sausio 15 dienos vakarą Vilniuje suklaidino suaugusį asmenį, kuris bendruoju pagalbos telefonu pranešė apie galbūt padarytą nusikalstamą veiką“, – teigiama prokuratūros pranešime.

UŽDARYTI

>

0:00 | 0:00

0

0:00 | 0:00

Pabrėžiama, kad mažamečiams vaikams baudžiamoji atsakomybė nėra taikoma, ji atsiranda asmenims nuo 14 metų.

Primename, kad sausio 15 d. apie 19.14 val. buvo pranešta, kad Vilniuje, Sausio 13-osios gatvėje, į nenustatytos markės sidabrinės ar geltonos spalvos automobilį užsienietiškais numeriais galėjo būti įsodinta apie 11–12 metų mergaitė.

Gavę minėtą pranešimą apie galimai pagrobtą mergaitę, pareigūnai pradėjo ikiteisminį tyrimą, ir leidosi į intensyvias paieškas.

Policija ir visa Lietuva ant kojų buvo sukelta dėl trijų vaikų liudijimų. Vėliau berniukų žodžius viešai perpasakojo jų mamos.

Policija taip pat ieškojo vyro, galinčio suteikti informacijos apie tiriamą galimą mergaitės pagrobimą Vilniuje.

UŽDARYTI

>

0:00 | 0:00

0

0:00 | 0:00

„Iš liudytojų parodymų policija sudarė fotorobotą asmens, kuris domina policiją ir galėtų suteikti reikšmingos informacijos apie įvykį“, – tąkart per spaudos konferenciją pranešė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas Saulius Gagas.

Vis dėlto po beveik dviejų parų paieškų Vilniaus policija surengė dar vieną spaudos konferenciją, per kurią paskelbė, kad sostinėje mažametė mergaitė nebuvo pagrobta. „Galiu nuraminti Vilniaus gyventojus, kad tokio įvykio, kaip vaiko pagrobimas, nebuvo“, –  per spaudos konferenciją sakė S. Gagas.

„Asmenys, matę įvykį, galėjo interpretuoti jį savaip“, – tuomet pridūrė jis.

„Per dvi paras policija, atlikusi daugybę veiksmų ir išanalizavusi gautą informaciją, nenustatė, kad tuo metu, toje vietoje būtų įvykdytas toks nusikaltimas“, – tvirtino sostinės policijos vadas.

Anot psichologų, mažamečiai vaikai gali tirštinti spalvas, todėl būtina pasverti kiekvieną jų žodį.

Šis įvykis apnuogino kitą žaizdą, susijusią su iš tikrųjų dingusiais vaikais.

Dingusių žmonių šeimų paramos centro atstovė sako, kad nepamenanti atvejo Lietuvoje, kad vaiką būtų pagrobęs svetimas žmogus. Dažniausiai į policiją kreipiamasi tada, kai kyla konfliktai ir nepasidalijama vaiku.

Į kiekvieno dingusio vaiko atvejį policija reaguoja rimtai. Anot Vidaus reikalų ministerijos, kasmet vaikų paieškos skelbiamos tūkstantį kartų. Sausio 1 d. dingusių sąraše buvo 21 vaikas.

Lietuvoje dingęs vaikas randamas maždaug per 6-9 dienas.