Vilniaus apygardos teismo posėdyje ketvirtadienį Generalinės prokuratūros prokuroras Ugnius Vyčinas sutiko su Monikos Aramavičienės advokatu, jog nuteistoji dėl neteisėto praturtėjimo turi būti išteisinta.

„Sutiksiu su gynėjo Aido Mažeikos pozicija. Nors Konstitucinis Teismas pasakė, kad Baudžiamojo kodekso straipsnis, numatantis atsakomybę už neteisėtą praturtėjimą neprieštarauja Konstitucijai, tačiau taip pat nurodė, kad asmuo gali atsakyti tik tada, kai turtą įgijo ne anksčiau, nei straipsnio įsigaliojimo dieną“, – sakė prokuroras.

M.Aramavičienė butą įsigijo 2009-siais, o atsakomybė už neteisėtą praturtėjimą įsigaliojo 2010 metų pabaigoje. Tuomet 19-metė studentė iš Panevėžio Vilniaus centre, A.Juozapavičiaus gatvėje, įsigijo prabangų būstą – tuometinėmis kainoms jo vertė siekė pusę milijono litų.

Jos motina Santa Mitkienė toje pat byloje nuteista dėl nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties klastojimo. Prokuratūra šio kaltinimo neatsisako ir mano, kad jis turi būti paliktas galioti.

Nė viena iš nuteistų moterų į teismo posėdį neatvyko. Advokatas Saulius Zakarevičius sakė, kad S.Mitkienė gyvena užsienyje, ji nepageidauja dalyvauti teisme.

Teismas sprendimą šioje byloje skelbs gegužės 17 dieną.

M.Aramavičienė ir jos mama apkaltinamojo nuosprendžio sulaukė 2014 metų rugsėjį. M.Aramavičienei buvo skirta bauda ir konfiskuota 345 tūkst. litų  (100 tūkst. eurų), kurių kilmės negalėjo įrodyti nei ji, nei jos motina. Pastaroji toje pačioje byloje nuteista už suklastotą paskolos sutartį ir jos panaudojimą, teismas S.Mitkienei skyrė baudą.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnams, atlikusiems ikiteisminį tyrimą, tuo metu 19 metų amžiaus studentė nurodė, kad lėšas butui įgyti pasiskolino. Didžiausią sumos dalį – 345 tūkst. litų – moteris teigė pasiskolinusi iš motinos, kuri neva buvo paėmusi paskolą iš vienos Estijos bendrovės.

„Tyrimo metu pareigūnai surinko pakankamai duomenų įrodančių, kad paskolos sutartis dėl 100 tūkst. eurų yra suklastota. Šiuos kaltinimus vėliau patvirtino ir teismas“, – teigė prokuratūra.  

Žiniasklaidoje buvo skelbta, kad studentės tėvas siejamas su nusikalstamu pasauliu ir prekyba narkotikais.

Bylą nagrinėjant teisme liudytoju apklaustas verslininkas iš Aukštaitijos teigė, kad skolino pinigų studentės butui. Tuo metu nekilnojamo turto bendrovės brokeriai teisme teigė, kad su buto pirkimu susijusius reikalus tvarkė M.Aranavičienės tėvas, jis teigė, kad už butą norėtų sumokėti grynaisiais. Tačiau su šia sąlyga nesutiko buto pardavėjai.

Kovo mėnesį paskelbta statistika rodo, kad bylos dėl neteisėto  praturtėjimo  pastaraisiais metais bliūkšta – prokurorai nutraukia daugelį tyrimų, o teismai išteisina kaltinamuosius.

2016 metais baigti 38 ikiteisminiai tyrimai dėl neteisėto praturtėjimo, iš jų 33 nutraukti, ir tik penkios baudžiamosios bylos perduotos teismui.

Pirmosios instancijos teismuose išnagrinėtos keturios šios kategorijos baudžiamosios bylos, jose kaltinti šeši fiziniai asmenys. Visose bylose priimti išteisinamieji nuosprendžiai.

Prokuratūra teigia, kad tokias tendencijas lemia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika.

Šis teismas 2014 metais išaiškino, kad bausti už neteisėtą praturtėjimą galima įrodžius, jog pajamos ar turtas buvo gauti nusikalstamu būdu. 15 teisėjų plenarinė sesija taip pat paskelbė, kad baudžiamoji atsakomybė negali būti taikoma, net jei turtas nusikalstamai įgytas iki įsigaliojant Baudžiamojo kodekso nuostatoms.

Baudžiamasis kodeksas numato, kad iki ketverių metų laisvės atėmimo bausme gali būti baudžiamas tas, kas turėjo didesnės negu 19 tūkst. eurų vertės turtą „žinodamas arba turėdamas ir galėdamas žinoti, kad tas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis“.

Ši nuostata 2010 metų pabaigoje buvo įtvirtinta prezidentės Dalios Grybauskaitės iniciatyva.