Teismas 74 metų moterį išteisino kaip nepadariusią veikos, turinčios nusikalstamos veikos požymių.

Išsamesnių motyvų teisėjas Miroslavas Gvozdovičius posėdyje nepaskelbė.  

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui.

„Aš esu labai patenkinta teismo nuosprendžiu, jis teisingas“, – žurnalistams sakė L. Matiaž.

Jos advokatas Andrius Baranskis teigė, kad tikėjosi tokio teismo verdikto.

L. Matiaž buvo teisiama už tai, kad esą teisėtomis pajamomis negalėjo pagrįsti pirkinių už maždaug 26 tūkst. eurų.

Anksčiau moteriai buvo pateikti sunkesni kaltinimai – ji kaltinta neteisėtai turėjusi turto už daugiau nei 176 tūkst. 378 eurus. Tačiau po pernai kovą paskelbto Konstitucinio Teismo išaiškinimo neteisėto praturtėjimo suma L. Matiaž byloje sumažėjo šešis kartus – iki daugiau nei 26 tūkst. eurų.

„Liudmilai Matiaž buvo pareikštas pranešimas apie įtarimą, kuriuo ji buvo kaltinama pagal Baudžiamojo kodekso 189 su ženkleliu prim pirmoje dalyje, tai yra kaltinama, kad ji turėjo turto už 176 tūkstančius 378,59 euro. Atlikus mokestinį tyrimą, jį atliko Valstybinė mokesčių inspekcija, nustatyta, kad tokios sumos Liudmila Matiaž negalėjo turėti, ši suma nebuvo įgyta teisėtai“, – žurnalistams yra sakiusi prokurorė Sigutė Malinauskienė.

Atsakomybė už neteisėtą praturtėjimą įsigaliojo 2010 metų gruodį. Pagal Konstitucinio Teismo išaiškinimą, asmuo, įsigijęs turto iki jo įsigaliojimo, negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn.

2016 metų gruodį, perduodant bylą teismui, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba teigė nustačiusi, kad pensininkė 2003–2011 metais nusipirko aštuonis sklypus vaizdingose Trakų ir Molėtų rajonų vietovėse, taip pat 100 proc. prekyba užsiimančios bendrovės akcijų, jų vertė siekia daugiau nei 170 tūkst. eurų.

Atsižvelgus į Konstitucinio Teismo išaiškinimą, L. Matiaž buvo stipriai susiaurintas kaltinimas – ji kaltinama neteisėtai turėjusi tik du žemės sklypus Trakų rajone.

Moteris yra dabar bausmę atliekančio verslininko S. Rachinšteino motina. Ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai įtaria, kad dalį nekilnojamajam turtui įsigyti skirtų lėšų ji gavo iš sūnaus.

FNTT pareigūnai teigė atskleidę, kad dalis turtui įsigyti naudotų lėšų gautos iš jos sūnaus – jis pernai ekstradicijos būdu parvežtas iš Vietnamo į Lietuvą, – taip pat jos sutuoktinio. Pasak FNTT, įtariamosios sūnus ir sutuoktinis 2000–2004 metais sukčiavo, nustatyta, kad jie apgaule gavo daugiau kaip 455 tūkst. eurų. Už įvykdytus nusikaltimus 2014 metais Vilniaus apygardos teismas juos nuteisė.

Per FNTT tyrimą nustatyta, kad įtariamoji už savo deklaruotas pajamas įsigyti prabangaus nekilnojamojo turto ir bendrovės akcijų negalėjo.

Kaip skelbta, nuo teisėsaugos Vietname slapstęsis verslininkas S. Rachinšteinas 2016 metų rugpjūtį pargabentas į Lietuvą. Lietuvos ieškomas verslininkas sulaikytas sausio 21 dieną Vietname, Hošimino mieste.

Verslininkas slapstėsi Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Singapūre, Tailande, galiausiai sulaikytas Vietname. Už sukčiavimą stambiu mastu nuteistam S. Rachinšteinui nuosprendžiu skirta pustrečių metų įkalinimo bausmė.

S. Rachinšteinas nuteistas, kad valkatų ir benamių vardu buvo įkūręs fiktyvių įmonių tinklą, per jį 2000-2004 metais jis galėjo legalizuoti ir pasisavinti beveik 3 mln. eurų bei daugiau nei 400 tūkst. eurų pridėtinės vertės mokesčio.

FNTT atlieka dar vieną ikiteisminį tyrimą, susijusį su šiuo verslininku. Jame S. Rachinšteinas įvardijamas organizuotos grupės vadovu ir kartu su bendrininkais įtariamas dėl sukčiavimo gaunant milijonines Europos Sąjungos (ES) paramos lėšas, dokumentų klastojimo, neteisėtos įmonių veiklos.