Nuosprendžiu E.Česnauskas pripažintas kaltu dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo bei turto iššvaistymo.

Vyrui skirta trejų metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant dvejiems metams.

Teismas nustatė, kad būdamas bendrovės „Tele Terra“ (iki 2007 metų įmonė vadinosi „Blondinė“) direktoriumi, 2007-2009 metais jis apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą.

Teismas konstatavo, kad siekdamas, jog nebūtų nustatyta įmonės veikla, jos turtas, įsipareigojimų dydis bei struktūra, įmonės vadovas imitavo jų perdavimą Jelenai Gribkovai. Bendrovės buhalteriniai dokumentai buvo paslėpti nenustatytoje vietoje.

„Didelės vertės prekių perdavimą J.Gribkovai E.Česnauskas imitavo surašydamas netikrus dokumentus“, – konstatavo teismas.

Šioje byloje kaltinimai buvo pareikšti ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko, tuometinio Teisėjų tarybos nario Boleslovo Kalainio patarėjai Indrei Galvanauskaitei.

2015 metų sausio 5 dieną Vilniaus apygardos teismas nutartimi nutraukė baudžiamąją bylą pagal I. Galvanauskaitės kaltinimą, susijusį su dokumentų klastojimu, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui. Kito kaltinamojo E.Česnausko atžvilgiu byla buvo nagrinėjama toliau. I.Galvanauskaitė nuo pareigų niekada nebuvo nušalinta, šias pareigas ji eina ir toliau.

„Aš komentarų neteiksiu. Aš esu nekalta toje byloje, daugiau komentuoti neturėčiau“, – BNS yra sakiusi I.Galvanauskaitė. Ji sakė, kad nekomentuos, ar toliau dirbs teisme.

Kai byla buvo perduota teismui, Šiaulių apygardos teismo vadovas V.Kursevičius, administracija, suvokdami, kad susidariusi situacija kenkia valstybės institucijai, pasiūlė kaltinamajai, kol vyks bylos nagrinėjimas, pereiti į kitas pareigas. Ji sutiko būti perkeliama, be tkitą dieną savo prašymą atšaukė.

Bylos ikiteisminio tyrimo metu teismas nebuvo gavęs prašymų nušalinti patarėją nuo pareigų.

I.Galvanauskaitės bylą kurį laiką tyrė Šiaulių apygardos prokurorai ir tyrimą buvo nutraukę. Vėliau tyrimas buvo perduotas Panevėžio apygardos prokuratūrai.

Kaltinimai I.Galvanauskaitei buvo susiję su tuo, kad 2009-ųjų gruodį vienoje iš notarų kontorų Vilniuje nusprendė parduoti įmonės akcijas asmeniui, kuris neturi nuolatinės gyvenamosios vietos. Įtariama, kad netikro dokumento pagaminimą organizavo E.Česnauskas.

Akcijų pirkimo ir pardavimo sutartyje buvo rašoma, kad 480 paprastųjų vardinių nematerialių akcijų, kurių vertė 48 tūkst. litų, savininkė I.Galvanauskaitė  parduoda 18 kartų teistai pirkėjai J.Gribkovai už 1000 litų (290 eurų). Pirkėja savo parašu patvirtino, kad įmonei priklausiusias prekes gavo. Vėliau jų pasigesta – dingo telefonai, SIM kortelės, įranga.

J.Gribkova jos bylą nagrinėjusiam teismui pasakojo, kad 2009 metų pabaigoje ieškojo darbo. Gruodį buvo nuvykusi į Vilniaus darbo biržą, ten prie jos priėjo nepažįstami vyras ir moteris, kurie pasiūlė užsidirbti. Po kurio laiko ji savo namo kieme susitiko su tais asmenimis, padavė jiems savo asmens tapatybės kortelę, o vyras ir moteris pažadėjo vėliau susisiekti su ja.

Po kelių dienų ji su minėtais vyru ir moterimi (vėliau sužinojo, kad tai buvo I.Galvanauskaitė  ir E.Česnauskas), lydymais antru jai nepažįstamu vyru, nuvažiavo į notarų kontorą, kur pasirašė kažkokią sutartį. Po to J.Gribkova buvo nuvežta į Registrų centrą, kur ji esą E.Česnausko nurodymu užpildė ir pasirašė dar kelis dokumentus ir atidavė juos E.Česnauskui. Pastarasis sumokėjo jai žadėtą 1000 litų ir paleido ją.