„Prokuroras, įvertinęs ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl radinio pasisavinimo (...). Toks sprendimas priimtas konstatavus, kad nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių“, – teigiama ketvirtadienį išplatintame prokuratūros pranešime.

Kaip rašė BNS, ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas liepos mėnesį, prokuratūrai iš istorijos tyrinėtojo Sauliaus Poderio gavus informacijos „apie galimą didelės mokslinės, istorinės ir kultūrinės reikšmės vertybių, svarbių Lietuvos valstybingumui ir visuomenei, dalies pasisavinimą“.

S. Poderis nurodė, jog sostinės arkikatedros požemiuose buvusios slėptuvės atidarymas bei lobio iškėlimas buvo vykdomas, įtarta, nesilaikant Kultūros departamento nustatytos tvarkos bei procedūrų, o visuomenei galėjo būti atskleisti ir pateikti ne visi radinio objektai.

Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą konstatuota, kad ikiteisminio tyrimo metu negauta objektyvių duomenų apie tai, kad 2024 metų gruodžio 16 dieną atliekant vertybių iškėlimą iš sostinės arkikatedros požymių, o vėliau informuojant visuomenę, kreipiantis Kultūros paveldo departamentą (KPD) ir inicijuojant rastų vertybių įrašymą į Kultūros vertybių registrą buvo nuslėpta ar nutylėta apie kitų daiktų suradimą.

Be to, tyrimo metu negauta duomenų, kad kokios nors kitos vertybės be tų, kurios buvo išviešintos, buvo surastos.

Šiuo metu rastos vertybės yra įrašytos į Kultūros vertybių registrą, jų savininku yra laikoma Vilniaus arkivyskupija.

Ikiteisminio tyrimo metu taip pat buvo vertinama, ar, išimant vertybes, nebuvo padaryta žala arkikatedrai, pažeistos jos vertingosios savybės: konstatuota, jog vertybių iškėlimo metu arkikatedros vertingosios savybės – autentiškas mūras – paliestos ir pažeistos nebuvo, buvo išardytas XX amžiaus mūras.

Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą pažymima, kad baudžiamoji teisė yra kraštutinė priemonė nustatanti atsakomybę ir taikoma už pavojingas veikas, o ne formalius, ar juo labiau menamus pažeidimus.

Kaip rašė BNS, Katedros požemiuose pernai gruodį buvo išimtos per Antrąjį pasaulinį karą paslėptos Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Aleksandro, Lenkijos karalienės ir Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Elžbietos Habsburgaitės laidojimo karūnos, kitos vertybės, taip pat Barboros Radvilaitės pomirtinė karūna ir kitos insignijos, slaptavietėje buvo ir šešios sidabrinės plaketės, puošusios šv. Kazimiero koplyčią, votų, žiedų, auskarų, kryželių, kelios vyskupų insignijos, vyskupo Benedikto Vainos karsto plokštelė.

Apie šį radinį pranešta sausį Vilniaus arkivyskupijos surengtoje spaudos konferencijoje.

Savo ruožtu istorijos tyrinėtojas S. Poderis tvirtino apie slaptavietę su vertybėmis žinojęs pastarąjį dešimtmetį ir kaltino Vilniaus arkivyskupiją pasisavinus jo atradimą.

S. Poderis teigė slaptavietę atradęs, kai ekskursijos Vilniaus katedroje metu pasinaudojo endoskopine kamera.

Buvęs kultūros ministras Šarūnas Birutis po šių pareiškimų tvirtino, kad Katedros požemiai bus saugomi stipriau, o tokie tyrimai turi būti atliekami ne privačia, bet valstybės iniciatyva.

Kita vertus, pačios insignijos buvo išimtos nedalyvaujant KPD atstovams ir jų neinformavus apie procesą, išėmimas nebuvo filmuojamas. Dėl to KPD vasario pradžioje Vilniaus arkivyskupijai skyrė 868 eurų baudą.