Atliekų tvarkymo bendrovė „Metrail“ falsifikavo dokumentus ir valstybei padarė 7 mln. eurų žalos - aplinkosaugininkai dėl jos veiklos kreipėsi į prokuratūrą. Teisėsaugininkai aiškinasi, ar nesąžiningai atliekas galėjo tvarkyti ir daugiau bendrovių.

Tačiau aplinkos ministras visų galbūt neteisėtoje veikloje dalyvavusių įmonių kol kas nekaltina ir teigia, kad jos galėjo ir nedalyvauti fiktyviame atliekų tvarkyme, tiesiog nežinojo apie neteisėtą veiklą.

„Aš nieko nenoriu kaltinti, galbūt dalis tų organizacijų nėra nusikaltėliai, ne pažeidėjai, o aukos, kurios tikėdamasi, kad viskas vyksta skaidriai, dalyvavo toje veikloje, bet kas kur dalyvavo, nustatys teisėsauga“, - spaudos konferencijoje antradienį sakė aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas.

Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (RAAD) direktorius Egidijus Anulis BNS aiškino, kad „Metrail“ galbūt falsifikavo dokumentus - nurodydavo, kad priėmė tvarkyti atliekas, tačiau iš tiesų to nedarė.

Vilniaus aplinkosaugininkai panaikino pažymas apie sutvarkytas atliekas trims organizacijoms - „Žaliajam taškui“, Pakuočių tvarkymo organizacijai ir elektronikos tvarkytojų asociacijai EEPA - bei penkioms bendrovėms - „Maximai“, „Super Montes“, „Bisteriui“, „Straikui“ ir „Metrail“.

K.Trečiokas BNS teigė, kad visoms bendrovėms panaikintos pažymos, kad jos atliekas tvarkė tinkamai. Anot jo, kol kas neaišku, kur galėjo nukeliauti nesutvarkytos atliekos.

„Greičiausiai tos atliekos nuvažiavo į sąvartyną, bet dėl gamtosaugos - dar sudėtingiau nustatyti, kur tos atliekos nukeliavo“, - BNS teigė ministras.

E.Anulis aiškino, kad įstatymai numato atsakomybę gamintojams ir importuotojams užtikrinti atliekų sutvarkymą. Paprastai bendrovės dėl to kreipiasi į licencijuotas organizacijas, o šios atrenka įmonę, kurią įpareigoja tvarkyti atliekas.

„Ta įmonė, kuri atrinkta, tvarko tas atliekas - šiuo atveju turime „Metrail“. Ji organizavo surinkimą tam tikruose punktuose, savo aikštelėse ir išdavė dokumentus, kad tos atliekos yra sutvarkytos. (...) Organizacijos su „Metrail“ sudarė sutartis ir pagal įstatymą turėjo jį ir kontroliuoti“, - BNS sakė E.Anulis.

Pasak jo, spėjama, kad „Metrail“ tiesiog nepriėmė atliekų, kurias deklaravo sutvarkiusi.

„Tyrimas nėra baigtas, bet mes savo ruožtu konstatuojame, kad tie kiekiai, kuriems išduoti dokumentai, nėra sutvarkyti. (...) Mes darome išvadas, kad tos atliekos iš viso nebuvo surinktos. Dalis jų yra buityje, pas gyventojus, kažkokia dalis galbūt pateko į sąvartynus. Jos tiesiog nebuvo surinktos, galbūt kažkokią nedidelę dalį sutvarkė, tačiau pajėgumai skiriasi 10 kartų“, - teigė aplinkosaugininkų vadovas.

Valstybinė aplinkos apsaugos tarnyba dėl elektronikos tvarkytojų asociacijos EEPA veiklos kreipėsi į Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybą, pranešė Aplinkos ministerija.

Vilniaus RAAD pareigūnų duomenimis, nesutvarkyta beveik 6 tūkst. tonų metalo pakuotės už daugiau kaip 6,4 mln. eurų, taip pat daugiau kaip 500 tonų PET pakuotės atliekų už 0,5 mln. eurų

Pažeidimų nustatyta ir patikrinus, kaip „Metrail“ tvarkė elektronikos atliekas - įmonė nerinko duomenų apie atliekas atvežančius asmenis, netinkamai vykdė apskaitą, be to, ji rinko atliekas, kurių neturėjo teisės rinkti, perdavė jas netinkamoms įmonėms, veikė, pažeisdama leidimo sąlygas.

Pasak pranešimo, iš viso nesutvarkyta daugiau kaip 1,5 tūkst. tonų elektros ir elektroninės įrangos atliekų ir taip padaryta daugiau kaip 400 tūkst. eurų žalos.