Iniciatyvą Vilniuje organizavusios Suomijos-Lietuvos prekybos rūmų vykdančiosios direktorės Rubinos Haapamaki teigimu, tokie simboliniai renginiai šiandien yra išties svarbūs.
„Tvarios iniciatyvos bei inovacijos, ateinančios iš verslo ar kitų organizacijų, visuomet sulaukia mūsų palaikymo. Inovacijos ir tvarumas turbūt yra esminės XXI a. kryptys, kuriomis žvelgia ir žengia visas pasaulis, tuo tarpu Rusijos karas Ukrainoje tapo labai brangia paskata pasauliui suvokti taikos reikšmę ir ją saugoti“, – sako R. Haapamaki.
Sakuras sodino Suomijos-Lietuvos prekybos rūmų narės advokatų kontoros „Magnusson“ bei „Sorainen“ ir teisinių paslaugų bendrovė „Fondia Lietuva“, renginyje dalyvavo Suomijos ambasadorė Arja Inkeri Makkonen bei Japonijos ambasadorius Ozaki Tetsu.
„Žodžiai „laisvė“ ir „taika“ tapo itin aktualūs karo Ukrainoje fone. Šiandien į juos nebežiūrime kaip į banalius, jie tapo kone apčiuopiami, materializavosi kiekvieno mūsų mintyse ir veiksmuose. Susitelkdami ir būdami vieningi mes ne tik išreiškiame savo poziciją už taiką, parodome agresoriams, kad mums ne vis vien, bet ir atkreipiame dėmesį į šiandien labai svarbius tvarumo bei aplinkosaugos klausimus, kurie svarbūs rūpinantis visos planetos ateitimi“, – sako prie iniciatyvos prisijungusios advokatų kontoros „Magnusson“ vadovaujanti partnerė Ligita Ramanauskaitė.
Ši tarptautinė iniciatyva atkreipia dėmesį į tokias fundamentalias vertybes kaip demokratija ir laisvė, kurias Ukraina ir jos žmonės šiandien gina.
„Ši tarptautinė iniciatyva atkreipia dėmesį į tokias fundamentalias vertybes kaip demokratija ir laisvė, kurias Ukraina ir jos žmonės šiandien gina. Tikime, kad dabar yra kaip niekada svarbu įvairiomis formomis kalbėti apie šias vertybes bei išlaikyti visuomenės dėmesio centre būtinybę remti tuos, kurie siekia jas apsaugoti“, – komentuoja teisės firmos „Sorainen“ administracijos vadovė Leda Iržikevičienė.
Pasak „Fondia Lietuva“ direktorės Jurgitos Vaičiulionienės, laisvė visada žengia kartu su atsakomybe, todėl tiek įmonėms, tiek pavieniams žmonėms būtina būti atsakingais ir vadovautis vertybėmis.
„Medžių sodinimo veiksmas būtent šiuo metu simboliškai atskleidžia mūsų vieningumą, taikos siekį ir ilgalaikį bei tvarų požiūrį į pamatines žmogaus vertybes bei teises. Tai galimybė realiu pavyzdžiu parodyti, kas svarbu mums bei aplinkiniams“, – kalba ji.
Medžių sodinimo už taiką akcija pirmą kartą buvo surengta 2004 m., mokytojo iš Suomijos Mika Vanhaneno iniciatyva. Tuomet ji buvo orientuota į mokyklų bendruomenes, nuo to laiko daugiau kaip 150 šalių mokyklos yra sodinusios medžius už taiką.
Šiandien prie kasmet organizacijų „Treebuddy Earth Education“, „Environment Online“ ir „Act Now India“ rengiamos iniciatyvos aktyviai jungiasi įvairios bendruomenės, nevyriausybinės organizacijos, savivaldybės, verslo įstaigos, pavieniai gyventojai. Iš viso per iniciatyvos gyvavimą buvo pasodinta virš 30 mln. medžių.
Tarptautinė medžių taikai sodinimo iniciatyva šiemet vyksta daugiau nei 50 pasaulio šalių, ji prasidėjo balandžio 22 d., Žemės dieną, ir bus baigiama Pasaulinę aplinkos dieną, birželio 5-ąją.
