Sekmadienį sostinėje vandens sporto ir pramogų mėgėjai rinkosi į antrą kartą rengiamą ir kol kas vienintelį Lietuvoje plaukimo festivalį „Jaunasis gelbėtojas“.

Lietuvos vaikų ir jaunimo centro (LVJC) rengiamas festivalis – tai mokymo plaukti programos „Gelbėtojo mokyklėlė“ dalis. Jo rengėjų tikslas – atkreipti dėmesį į vaikų ir jaunimo saugų elgesį vandens telkiniuose ypatingai vasaros metu. Kad nelaimės – ne kažkur toli, o tyko šalia, liudija ir prasidėjusio maudynių statistiniai duomenys: iki birželio pradžios šalies ugniagesiai jau atliko 203 gelbėjimo darbus vandenyje – ištraukė 59 nuskendusius žmones, iš jų 3 vaikus. Dar 14 gyventojų, iš jų 2 nepilnamečius, pavyko išgelbėti. Siekiant sumažinti tokių žūčių skaičių, ir rengiamos prevencinės akcijos, tiek pačių ugniagesių stovyklos jaunajai kartai, tiek šis plaukimo festivalis.

„Jaunasis gelbėtojas“ iš visos Lietuvos sukvietė 6–18 m. vaikus, jaunimą ir jų tėvus, kurie nebūtinai yra lankę baseiną, tačiau plaukia nesiekdami dugno kojomis. Mat festivalio užduotys skirtos tikrai ne plaukimo pradinukams: tai – ir taisyklingas plaukimas, šokinėjimas nuo bokštelio, nardymas, plaukimas su drabužiais, greitasis plaukimas, plaukimas su įvairiais daiktais (lentele, plaukimo lazda ir kt.). Jų tikslas – ne tik paskatinti visus mokytis gerai, taisyklingai plaukti, bet ir vaikams priminti, kad net ir manantys, jog plaukti moka, nes lanko plaukimo pamokas, turi būti visada atsargūs.

Kad ne mažesnė problema nei per didelis mažųjų pasitikėjimas savo jėgomis yra suaugusiųjų nemokėjimas plaukti, nežinojimas, kaip saugiai elgtis atviruose vandens telkiniuose, kalbėta ir TV3 laidoje „Sportuok su mumis“, kurią veda Vlada Musvydaitė. Ji sukvietė visą būrį žinomų šalies žmonių ir jų atžalų, kurie mokosi plaukti Lietuvos vaikų ir jaunimo centre, tarp jų – aktorė Ineta Stasiulytė su dukra Upe, dainininkė Elena Puidokaitė-Atlanta su dukra Saule ir kt. O plaukimo treneriai aiškiai išdėstė – kad neskęstų suaugusieji, būtina mokyti plaukti vaikus.

Privalote tai žinoti ir laikytis:

•  mokykitės plaukti;

•  neplaukite vienas;

•  niekada nesimaudykite audros metu ar naktį;

•  maudykitės tik saugiose vietose;

•  vandenyje negalima išdykauti, stumdytis, šokinėti iš valties;

•  vaikai neturėtų žaisti ten, kur galima įkristi į vandenį: ant stataus kranto, prieplaukos krašto, tilto;

•  nevalia šokinėti į vandenį nežinomoje vietoje, nes galima susižaloti atsitrenkus į dugne esančius kietus arba aštrius daiktus; žinokite, koks telkinio gylis ir kokios vandens telkinio ypatybės;

•  maudantis negalima kramtyti gumos ar valgyti;

•  nepalikite prie vandens be priežiūros mažamečių vaikų;

•  nesimaudykite nežinomose, nuošaliose vietose;

•  nesimaudykite iškart po valgio, išgėrę alkoholinių gėrimų;

•  perkaitę saulėje, nešokite staiga į vandenį, prieš tai juo apsišlakstykite;

•  negalima plaukti į laivų farvaterį arba artintis prie praplaukiančių laivų – gali įtraukti po laivo sraigtais;

•  neplaukiokite ant pripučiamų čiužinių, padangų kamerų, savadarbių plaustų ar kitų priemonių;

•  ypač pavojinga išdykauti valtyje, vaikščioti joje, ją supti, nes valtis gali apvirsti;

•  besimokantiesiems plaukti patartina vilkėti plaukimo liemenes, turėti pripučiamas rankoves ir kitokias pagalbines (pripučiamas) priemones. Jas perkant reikėtų atkreipti dėmesį į kokybę, įvertinti, ar yra patogios, neslidžios.

Skendimo atveju:

•   jeigu pradėjote skęsti, pasistenkite įkvėpti kuo daugiau oro, o dėmesį į save atkreipkite mojuodami rankomis.

Skęstančiojo gelbėjimas:

•  pirmiausia įsidėmėkite, jog gelbėti skęstantį gali tik geras plaukikas, kuris išmano gelbėjimo būdus ir moka tai atlikti praktiškai;

•  pamatę skęstantį žmogų, šaukdami mėginkite atkreipti aplinkinių dėmesį ir iškvieskite gelbėjimo tarnybas tel. 112. Po to pasistenkite surasti kokią nors gelbėjimo (gelbėjimo rato, valties ir kt.) arba parankinę priemonę, kuri neskęsta (kamuolį, čiužinį, pagalį, irklą ir t.t.);

•  jeigu šalia nieko daugiau nėra, pamėginkite gelbėti skęstantį, priplaukę prie jo su kokia nors plaukiojimo priemone (valtimi, vandens dviračiu), gelbėjimo ar parankine priemone, kuri neskęsta ir paduoti ją skęstančiajam per saugų atstumą, kad jis negalėtų jūsų sugriebti;

• jei skęstantysis toli nuo kranto, priplaukite prie jo iš nugaros pusės ir paimkite jį už plaštakos, pažastų arba rūbų apykaklės;

•  jei skęstantysis paniro po vandeniu, ištraukite jo galvą į paviršių, apverskite ant nugaros ir plaukite kartu su juo į krantą;

•  traukiant skęstantįjį iš vandens, būtina prilaikyti nukentėjusiojo galvą ir kaklą, nes neretai skendimo priežastis – kaklinės stuburo dalies lūžimas ar galvos trauma, patirta atsitrenkus į dugną, akmenį ar kitą kietą paviršių nardant;

•  ištraukus skęstantįjį iš vandens, pašalinamas vanduo iš nukentėjusiojo kvėpavimo takų ir plaučių, kelias sekundes pavertus nukentėjusįjį ant pilvo; nukentėjusįjį paguldykite ant nugaros, pakelkite nukentėjusiojo smakrą ir atloškite galvą; 10 sekundžių tikrinkite kvėpavimą, prie nukentėjusiojo burnos pridėję veidrodėlį kvėpuojant jis aprasos), plunksną, žolės stiebelį (kvėpuojant šis judės); jei nekvėpuoja, išimkite nukentėjusiam iš burnos visus svetimkūnius, apžiūrėkite, kad liežuvis nebūtų uždengęs kvėpavimo takų; laikydami galvą atloštą, užspauskite šnerves, įkvėpkite oro, išsižiokite ir gerai apimkite lūpomis nukentėjusiojo burną; tolygiai du kartus įpūskite oro (pamatysite, kad nukentėjusiojo krūtinė pakyla ir išsipučia); du kartus įpūtę oro, patikrinkite nukentėjusiojo pulsą kakle (abipus Adomo obuolio); jei pulsas yra, tęskite dirbtinį kvėpavimą, įpūsdami maždaug 10-12 kartų per minutę, kas minutę patikrindami kraujo apytaką; jei pulso nėra, pradėkite išorinį širdies masažą: priklaupkite nukentėjusiam iš šono, didžiuoju pirštu raskite vietą, kur sueina šonkauliai, o smilių laikykite ant aukščiau esančio kaulo, kitos rankos delną padėkite ant krūtinkaulio tiesiai virš pirštų, uždėkite ant viršaus kitos rankos delną ir sunerkite pirštus, kad jie nesiremtų į krūtinę (remiasi tik delnų pagalvėlės), klūpėdami pasikelkite taip, kad jūsų pečiai būtų virš nukentėjusiojo krūtinkaulio; paspauskite krūtinę žemyn maždaug 4-5 cm ir, nenuimdami rankų, atleiskite, 30 kartų paspauskite krūtinę, atloškite galvą, pakelkite smakrą ir du kartus įpūskite oro; kartokite šį ciklą (2 įpūtimai ir 30 paspaudimų), kol atvyks pagalba arba atsigaus gaivinamasis, jei gaivinate dviese (vienas pučia orą, kitas daro išorinį širdies masažą), įpūtimų ir paspaudimų santykis yra 1:5;

•   labai svarbu kuo greičiau pradėti gaivinti nukentėjusįjį, nes klinikinė mirtis (būsena, kai nėra kvėpavimo ir širdies veiklos) trunka 4 min. Po 6 min. pradeda mirti smegenys, o po 10 min. išsivysto negrįžtami procesai – biologinė mirtis.