Penktadienio vakarą Verkių rūmų parke aidėjo tradicinės Rasos. Jau tryliktą kartą buvo švenčiama senovinė trumpiausios nakties Saulės grąžos šventė.

Tradicine tapusi Rasų šventė kasmet sutraukia labai didelį skaičių žmonių. Šie metai – ne išimtis. Vainikai, devynių žolynų kupolės ir, aišku, paslaptingo paparčio žiedo paieškos – svarbiausi šios šventės atributai. Kaip ir kasmet, Verkiuose iki saulėtekio buvo šokinėjama per laužą, lankomi medžiai, javai. Simboliškai braidžiojant po ryto rasą vilniečiai pasitiko saulę.

„Jau nusistovėję pagrindiniai senovės simboliai ir scenarijus, kuris yra itin propaguojamas: į šventę yra specialus žolynais apipintas įėjimas, kur visi žmonės, giedant sutartinei, nusiprausia. Yra tikima, kad naktį Rasos šventės metu rasa yra stebuklinga, suteikia jaunystės, išgydo nuo įvairiausių ligų. Prausimasis buvo būdingas daugumai senovės švenčių – priimta, kad žmonės į šventę ateina apsišvarinę“, - pasakojo renginio organizatorė, Lietuvių etninės kultūros draugijos direktorė Dalia Urbanavičienė.

Šventės lankytojai tradiciškai ne tik prausėsi, bet ir šokinėjo per laužą, merginos mėtė vainikus ant specialios karties – nuo seno tikima: iš kelinto karto užkibs vainikas ant šakos, už tiek metų mergina ir ištekės.

Tradiciškai buvo šokami ir rateliai, o įvairūs folkloro ansambliai linksmino liaudiška muzika. Taip pat buvo vykdomos Lizdeikos aukuro apeigos, senovišku būdu pagerbta ugnis ir saulė. Galiausiai, naktį Neries upe paleisti plaukti vainikai ir žvakės.

„Mūsų šventė yra unikali tuo, kad nevykdoma jokia prekyba, nevartojamas alkoholis. Žmonės tiesiog susėda būreliais, dalyvauja ir mėgaujasi švente“, - džiaugėsi D. Urbanavičienė.