Festivalis pabrėžia pagrindinę mintį: nėra vieno teisingo būdo būti žiūrovu. Teatras gali būti erdvė, kurioje kiekvienas scenos meną patiria savaip, nebijodamas būti vertinamas ar neatitikti įprastų elgesio normų.
Atvirumas įvairovei
Ar žiūrovas privalo visą spektaklį ramiai sėdėti savo vietoje, tylėti ir prisitaikyti prie įprastų elgesio taisyklių? Galbūt teatras gali ieškoti būdų, kaip priimti skirtingus žmones ir jų patirtis? Šie klausimai tampa vis aktualesni kalbant apie kultūros prieinamumą ir neuroįvairovę. Vieniems žmonėms intensyvūs garsai, ryškios šviesos ar netikėti pokyčiai gali kelti įtampą, kitiems svarbu iš anksto žinoti, kas vyks, turėti galimybę pajudėti ar prireikus trumpam išeiti iš salės. Tokie poreikiai gali būti susiję su asmens neurologiniais ypatumais, negalia ar tiesiog individualiu jautrumu aplinkai.
Ruošdamasi festivaliui NKDT komanda susipažino su tarptautine „Relaxed Performance“ praktika ir parinko lietuvišką terminą – žiūrovų įvairovei atviras spektaklis. Tai nėra naujas teatro žanras ar atskiras kūrinys. Tai spektaklio rodymo būdas, padedantis mažinti aplinkos barjerus ir sudarantis sąlygas skirtingiems žiūrovams patogiau patirti tą patį meninį kūrinį. Tokiuose spektakliuose gali būti pritaikomas apšvietimas ir garso lygis, vengiama staigių, intensyvių efektų, o žiūrovams suteikiama daugiau laisvės judėti, reaguoti savaip, išeiti iš salės ir į ją sugrįžti. Konkretūs sprendimai gali skirtis – svarbiausia siekti, kad teatro aplinka būtų kuo prieinamesnė skirtingiems žiūrovams, išsaugant meninį kūrinį.
Ne mažiau svarbus ir pasirengimas apsilankymui. Žiūrovams gali būti iš anksto pateikiama informacija apie spektaklio eigą, temas, garsinius ar vizualinius efektus, taip pat gali būti pasirūpinama garsą slopinančiomis ausinėmis, raminančiomis priemonėmis ar sensoriniu kambariu, kuriame galima trumpam atsitraukti nuo intensyvių dirgiklių.
Ši praktika gali būti naudinga žmonėms, kuriems dėl sensorinio jautrumo, individualių poreikių ar kitų priežasčių įprasta teatro aplinka kelia iššūkių. Lankstesnės sąlygos gali padėti patogiau patirti spektaklį neuroįvairiems žiūrovams, negalią turintiems žmonėms, šeimoms su mažais vaikais, pirmą kartą į teatrą ateinantiems žiūrovams ir visiems, kuriems svarbu turėti daugiau laisvės ir galimybę pasirinkti sau tinkamą dalyvavimo būdą.
„Mes siekiame, kad į teatrą ateitų žiūrovas, kuris įprastai čia nesilanko – galbūt dėl to, kad jam teatro aplinka gali būti per daug intensyvi ar nepakankamai suprantama. Norime jam atverti duris ir parodyti, kad jis čia laukiamas“, – sako teatro vadybos skyriaus vadovė ir festivalio kuratorė Monika Jakubėnė.
Praktika ir teorija
Lapkričio 10–20 d. festivalio programoje numatyti renginiai ir veiklos, pristatančios Lietuvos ir užsienio kūrėjų darbus. Žiūrovai išvys spektaklius iš Lietuvos, Danijos, Norvegijos ir Airijos, o programą papildys edukacijos, mokymai ir tarptautinė konferencija.
Pirmą kartą pagal žiūrovų įvairovei atvirų spektaklių principus bus parodyti NKDT spektakliai „Atidaryk duris“ (rež. Justinas Vinciūnas) ir „Labas, Lape!“ (rež. Eglė Kižaitė). Tarptautinėje programoje – Airijos kūrėjo Dano Colley’aus spektaklis „Prarastasis Lyras“, Norvegijos teatro „Spektra Kunst“ kūrinys „Helix – kabantis sodas“ ir Danijos „Glad Teater“ spektaklis „Reflektorius“. Festivalyje taip pat bus rodomi kūriniai, atliepiantys neuroįvairovės temą: teatro „Atviras ratas“ spektaklis „Spektras“ (rež. Justas Tertelis) ir „Stalo teatro“ kūrinys „Ką siūlai?“ (rež. Saulė Degutytė).
Lapkričio 11 d. vyks tarptautinė konferencija „Teatras visiems: neuroįvairovė ir atvirumas šiuolaikiniuose scenos menuose“, skirta kultūros srities profesionalams. Joje teatro kūrėjai ir prieinamumo ekspertai iš Danijos, Norvegijos ir Jungtinės Karalystės dalysis patirtimi ir praktiniais sprendimais, padedančiais kurti prieinamesnę kultūros aplinką. Lapkričio 12 d. „Spektra Kunst“ rengs praktines kūrybines dirbtuves „Būk spektrakuliarus – įtrauktis kaip meninė priemonė“, skirtas scenos menų kūrėjams.
Nespręsti už nugarų
Kuriant prieinamesnį teatrą svarbu ne tik perimti tarptautinę patirtį, bet ir įsiklausyti į žmones, kuriems šie pokyčiai skirti. Todėl vienas svarbiausių festivalio principų – „Nieko apie mus be mūsų“: sprendimai, susiję su konkrečių bendruomenių poreikiais, turi būti kuriami kartu su jomis, o ne už jas.
NKDT komanda bendradarbiauja su Prano Daunio ugdymo centru, Kauno „Arkos“ bendruomene ir psichikos negalią vienijančiu Kauno klubu „Bičiulės“. Kartu kuriamos ir vykdomos edukacijos neuroįvairiai auditorijai, ieškoma būdų, kaip sumažinti kliūtis lankytis teatre.
Tarptautinė patirtis taip pat tampa svarbia šio proceso dalimi. 2026 m. gegužę teatre mokymus vedė prieinamumo konsultantė iš Škotijos Zoë Halliday, organizacijos „Relaxed Accessible Performance“ įkūrėja, daugiau nei penkiolika metų dirbanti prieinamumo ir žiūrovų įvairovei atvirų spektaklių srityje. Teatro darbuotojai taip pat lankėsi Londone, kur susitiko su prieinamumo specialistais iš Karališkojo nacionalinio teatro, W. Shakespeare’o „Globe“ teatro ir organizacijos „Touretteshero“ ir stebėjo žiūrovų įvairovei atvirus spektaklius.
NKDT prieinamumą nuosekliai plėtoja jau daugiau nei dešimtmetį: nuo 2015 m. spektakliai pritaikomi regos negalią turintiems žiūrovams, nuo 2017 m. – klausos negalią turintiems lankytojams. Pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiriama veikloms, skirtoms neuroįvairiems žiūrovams.
Festivalis „Nerk į teatrą“ šią kryptį tęsia ir kviečia plačiau pažvelgti į kultūros prieinamumą. Juk prieinamesnė aplinka nereiškia, kad visi žiūrovai teatrą turi patirti vienodai. Priešingai – tai galimybė pripažinti jų skirtumus ir sudaryti sąlygas kiekvienam atrasti savąjį santykį su scena.
Festivalį finansuoja Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, o spektaklio „Prarastasis Lyras“ gastroles iš dalies finansuoja Kūrybiškos Europos projektas „Prospero New“ ir Lietuvos kultūros institutas.
Naujausi komentarai