Seimas ėmėsi maisto švaistymo ir skurdo mažinimo. Nutarta įpareigoti prekybininkus tinkamą vartoti maistą perduoti labdarai, o jei reikalavimo nevykdys, tuomet grės baudos iki 5 tūkst. eurų.
Seimas įpareigojo prekybininkus nuo šių metų lapkričio paramos gavėjams atiduoti neparduotą besibaigiančio galiojimo maistą, kuris yra saugus ir tinkamas vartoti.
Gyventojų apklausa rodo, kad apsirūpinti maistu sunkiausia jauniems, darbingiems, 26-45 amžiaus gyventojams. Apie atliktą tyrimą papasakojo Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo vadovė Aistė Adomavičienė.
Į teismą keliaus Šiauliuose kaip reikiant prasisukęs sukčius. Įtariama, kad per septynerius metus vyras rinkdamas labdarą ir paramą savo reikmėms iššvaistė per 400 tūkst. eurų ir turto.
Penkis didžiausius prekybos centrus ketinama įpareigoti bent vienai labdaros ar paramos organizacijai perduoti netinkančius prekybai, bet dar saugius vartoti maisto produktus, o ne juos utilizuoti.
Per aštuonis šių metų mėnesius Lietuvoje nuo iššvaistymo pavyko išsaugoti 4,79 tūkst. tonų maisto, penktadienį pranešė labdaros ir paramos fondas „Maisto bankas“.
Klaipėdiečiai raginami savo daiktams suteikti antrą gyvenimą – padovanoti juos tiems, kam labiausiai trūksta. Tad į Klaipėdos socialinės paramos centrą galima atnešti dar tinkamus naudoti drabužius, avalynę ir buities reikmenis.
Valdžios atstovai atsitraukia nuo idėjos įpareigoti prekybininkus besibaigiančio galiojimo, bet dar tinkamus vartoti maisto produktus perduoti „Maisto bankui“ ar kitoms labdaros organizacijoms.
Seime jau antrą kartą registruotas siūlymas uždrausti prekybininkams išmesti vartoti dar tinkamus maisto produktus. Prieš utilizavimą pardavėjai privalėtų neparduotą maistą pasiūlyti ir atiduoti labdaros organizacijoms, pasakojama LNK reportaže.