Vidutinį statistinį atlyginimą ir daugiau Lietuvoje gauna vos apie trečdalis darbuotojų. Atotrūkis tarp penktadalio daugiausia ir mažiausiai uždirbančių – pusseptinto karto.
Naujoji Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) pirmininkė Danguolė Bublienė teigia pritarianti į teismus dėl algų besikreipusių teisėjų minčiai, kad, nenustačius atlyginimų didinimo sistemos, pažeidžiamas teisėjų nepriklausomumas. Jos įsitikinimu, reikia numatyti tokį teismų finansavimo mechanizmą, kad teismams daugiau nereikėtų imtis prašytojo vaidmens.
Teisėjų kantrybė trūko – dėl neadekvačių algų jie nusprendė kreiptis į teismą. Atsakovas – Lietuvos Respublika, kurią daugiau nei 300 teisėjų kaltina „padaryta žala ir neveikimu“.
Ekonomistai nemano, kad greitu metu gyvensime geriau. Esą koją pastorinti piniginę kiš gyventojų turimos paskolos ir kylantis EURIBOR, o paslaugų kainos atvirkščiai – nemažės, o tik dar labiau kils. Apie tai pokalbis su ekonomistu Aleksandru Izgorodinu.
Lietuvos teismus pasiekia vis daugiau naujų teisėjų ieškinių dėl mažų algų – neseniai Vilniaus apygardos administracinis teismas gavo 99 teisėjų skundus dėl valstybės veiksmais padarytos žalos atlyginimo priteisimo ir neveikimo.
Vilniaus futbolo klubas „Žalgiris“ gruodį mokėjo didžiausią vidutinį darbo užmokestį šalyje – devyniems darbuotojams išmokėta po 39,7 tūkst. eurų (iki mokesčių), rodo „Sodros“ duomenys.
Skaičiuoti svetimus pinigus – blogas tonas. Tačiau tai negalioja, jei norime žinoti, kiek uždirbama valstybės įmonėse. Ar adekvatūs valdančiųjų užmojai žymiai padidinti jų vadovų atlyginimus?
Ministrų kabinetas trečiadienį planuoja grįžti prie valstybės tarnybos reformos – ketinama pataisyti Seimo teisininkų rastą galimą prieštaravimą Konstitucijai.
Dėl policininkų trūkumo dažnai į iškvietimus su policijos pareigūnais kartu vyksta savanoriai arba šauliai. Tuo kartais bando pasinaudoti nusikaltėliai ir veliasi į konfliktus, praneša LNK.