Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) skyrė sankcijas bendrovei už pažeidimus elektroninės prekybos srityje bei mažajai bendrijai, kuri prekiaudama CBD produktais nesilaikė Pluoštinių kanapių įstatymo reikalavimų.
Tinkama asmens duomenų apsauga – ne pasirinkimas, o kiekvieno e. prekybą vystančio verslo pareiga. Be asmens duomenų neįmanoma užtikrinti sklandaus apsipirkimo internetu proceso, be jų būtų sunku taikyti efektyvias skaitmeninės rinkodaros priemones.
„Vienišių diena“ (lapkričio 11-oji) Baltijos šalių prekybininkams buvo sėkminga – ypač aktyviai gyventojai pirko internetu. Elektronines parduotuves Baltijos šalyse valdančios įmonės „Kesko Senukai Digital“ duomenys rodo, kad vien lapkričio 11 d. užsakymų skaičius visose trijose šalyse augo net 62 proc., lyginant su įprastu penktadieniu.
Toliau augant e.prekybai, atsiskaitymų už e.prekybą operacijų skaičius ir vertė Lietuvoje sparčiai didėja. Mokėjimo kortelės vis dažniau naudojamos atsiskaityti, o pernai e.atsiskaitymai pralenkė grynųjų pinigų išsiėmimo operacijų skaičius.
Praėjusiais metais fiksavę rekordinius „Juodojo penktadienio“ išpardavimų rezultatus, elektroninės prekybos atstovai šiais metais vėl fiksuoja lūkesčius pranokstančią statistiką. Kaip rodo elektronines parduotuves Baltijos šalyse valdančios įmonės „Kesko Senukai Digital“ duomenys, užsakymų skaičius augo net 35 proc.
Elektroninės komercijos apimtys auga kaip ant mielių. Lietuvos bankų asociacijos (LBA) statistika rodo, kad pirmąjį šių metų pusmetį atsiskaitymų kortelėmis e.prekybos portaluose apyvarta siekė 1,2 mlrd. eurų ir sudarė beveik trečdalį visų mokėjimų kortelėmis. Tačiau nėra nieko pažangaus, kuo nepasinaudotų ir nusikaltėliai.
Baltijos šalyse šešias elektronines parduotuves, tarp kurių „Senukai.lt“ ir „1A.lt“, valdanti įmonė „Kesko Senukai Digital“ steigia Elektroninės komercijos programavimo akademiją. Šią vasarą startavusia iniciatyva siekiama gabius technologijų specialistus supažindinti su programavimo galimybėmis perspektyvioje elektroninės prekybos srityje.
Nors pirmosios pandemijos bangos metu elektroninės komercijos apimtys augo neįtikėtinai sparčiai, „Luminor“ banko atlikta Baltijos šalių smulkių ir vidutinių įmonių (SVĮ) apklausa rodo, jog didesnė dalis verslininkų vis dar kliaujasi įprastais prekybos būdais ir neketina investuoti į elektroninės komercijos plėtrą.
Šią vasarą „Verslios Lietuvos“ užsakymu atliktas tyrimas parodė, jog 20 proc. lietuvių per pavasarinį karantiną internetu pirko daugiau, o 17 proc. planavo tai daryti ir jam pasibaigus. Dar didesnes apsipirkimo internetu apimtis atskleidė tarptautinės finansinių paslaugų bendrovės „Intrum“ rugpjūtį paskelbti apklausos rezultatai: maždaug pusė (48 proc.) šalies gyventojų internetu daugelį prekių ketino pirkti ir pasibaigus su koronavirusu susijusiems suvaržymams. Į internetinę prekybą keliasi ir verslas – po pirmojo karantino vien internetu vykdyti prekybą nusprendė kas penktas Lietuvos verslas.
Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija primena, kad norėdami verstis elektronine prekyba (e. prekyba) gyventojai privalo registruoti individualią veiklą pagal pažymą. Tokios veiklos vykdymui verslo liudijimas netinka. Pajamas už elektroninėje erdvėje parduotas prekes ar paslaugas reikia apskaityti ir sumokėti mokesčius.