Karas Ukrainoje stipriai paveikė lietuvių psichikos sveikatą. Stresas yra ilgalaikis, nes prie visko prisideda ir dveji pandemijos metai. Apie tai LNK pokalbis su Lietuvos psichiatrų asociacijos prezidente Ramune Mazaliauskiene.
Trečius metus gyvenant COVID-19 viruso sąlygomis ir baiminantis dėl Rusijos sukelto karo Ukrainoje, trečią kartą atliktas Lietuvos gyventojų nerimo indeksas atskleidė: lietuviai dėl ateities nerimauja ir bijo kaip niekad anksčiau. Prie visų negandų prisidėjus rekordinei infliacijai bei karo grėsmei, didžioji dalis apklaustųjų nurodė, kad nerimą jaučia nuolat.
Visi puikiai suprantame, ką reiškia pirmoji pagalba, tačiau daug mažiau žinomas terminas „pirmoji emocinė pagalba“. Tokia pagalba yra žinių, pratimų ir veiksmų rinkinys, kuris gali padėti emociškai sunkiu metu. Pavyzdžiui, fizinis atsipalaidavimas, kvėpavimo pratimai, įsižeminimo technikos. Psichologė aiškina, kaip atpažinti, kada reikia tokios pagalbos tiek kitam, tiek sau.
Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centro vadovė Dalia Puidokienė neslėpė, kad klaipėdiečius itin slegia pastarojo mėnesio įvykiai Ukrainoje, todėl skambučių skaičius psichologinės pagalbos linijose gerokai išaugo. Tačiau patys ukrainiečiai – karo pabėgėliai – ten kreiptis dar neskuba.
Lietuvių, patiriančių psichologinę krizę, skaičius auga. Krizių įveikimo centro ir KOG instituto atlikto tyrimo duomenimis, šiuo metu psichologinę krizę išgyvena 42,2 proc. žmonių – 12,5 proc. daugiau nei panašiu metu pernai ir gerokai daugiau nei skaičiuota prieš trejus metus. Tyrėjai mano, kad prie prastėjančios būsenos prisidėjo karas Ukrainoje. Tačiau tyrimas parodė, kad šis įvykis turėjo ir kitą pasekmę – sustiprino kas ketvirto žmogaus santykius su artimais žmonėmis.
Vasario 24-oji pakeitė visų mūsų gyvenimą. Agresoriui smogus Ukrainai, suvokėme, kad tiesioginė grėsmė yra padidėjusi ir Lietuvai. Kaip išbūti šios grėsmės akivaizdoje patiems ir svarbiausia – kaip padėti savo vaikams?
Jausti karo baimę ir nerimą dėl ateities šiandien yra natūralu, reikėtų kuo daugiau kalbėtis tarpusavyje ir išsklaidyti šiuos jausmus, taip pat koncentruotis į dalykus, kuriuos galime pakeisti, ir kasdienių darbų rutinoje rasti stabilumą – taip pataria emocinės paramos tarnybos „Jaunimo linija“ savanoriai ir specialistai.
Komunikacijos ekspertas Mykolas Katkus tikina, kad prasidėjus karui Ukrainoje, dėl saugumo atsibudo ir Vakarų valstybės, o piliečiams pradėjo domėtis ir Lietuva. Pats M.Katkus jau dabar sulaukia kolegų iš Vokietijos žinučių, ar mums nereikia kokios pagalbos.
Ukrainos tragedijos akivaizdoje – neįtikėtinas lietuvių susitelkimas ir vienybė. Koks fenomenas mus ištiko, kaip nepervargti ir dorotis su nerimu, domisi LNK.
Popiežius Pranciškus trečiadienį sakė, kad mato Ukrainoje „vis didesnį nerimą keliančių scenarijų“ ir pakvietė „atsiliepti į velnišką smurto beprasmybę Dievo ginklais – malda ir pasninku“.