Uostamiestis vėl dvokia. Ne vienerius metus pietinės dalies gyventojai skundžiasi stipria smarve, o šis birželis kone pusei miesto tapo dar didesne kančia. Klaipėdiečiai nebežino, kur kreiptis, kad sulauktų pagalbos.
Penkerius metus Debreceno gatvės daugiabučio laiptinėje nakvodavęs senyvas vyras, įkalbėtas vykti į ligoninę, praėjus mažiau nei pusantro mėnesio, ten numirė. Paaiškėjo, kad jo laidotuvėmis pasirūpino fizinis asmuo, kuris, tikėtina, turės pretenzijų ir į velionio butą. Tačiau kyla nemažai klausimų, kodėl žmogumi nebuvo deramai pasirūpinta, kol jis dar buvo gyvas.
Po dienraščio „Klaipėda“ publikacijos apie ne savo bute, bet laiptinėje nakvojantį senyvą klaipėdietį jis buvo išvežtas į Slaugos ligoninę, kur praleis kelis mėnesius. Tačiau kaimynai susirūpinę, kas bus po to, kai jis grįš, – senolio butas prikrautas šiukšlių ir jis pats tikrai nesugebės visko susitvarkyti.
Debreceno gatvės daugiabučio laiptinėje jau penkerius metus kasnakt nakvoja senyvas vyras, kuris čia pat turi savo dviejų kambarių butą, bet juo nesinaudoja, nes būstas užverstas šiukšlėmis. Su kaimynais dėl tokio savo gyvenimo būdo žmogus į kalbas nesileidžia. O šie kenčia dėl iš buto sklindančio pūvančių atliekų tvaiko ir parazitų. Gyventojai kreipėsi ne į vieną instanciją, tačiau kol kas niekas jiems nepadeda grįžti į civilizaciją.
Klaipėdiečiai piktinasi jų gyvenimą kartinančia ir ne vienerius metus neišsprendžiama smarvės problema. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro darbuotojai ragina luktelėti karantino pabaigos.
Klaipėdietė savo bute veisia šunis. Tą ji esą pati prisipažino kaimynams, kurie nebeapsikenčia iš jos būsto sklindančio gyvūnų šlapimo ir išmatų tvaiko. Moteris į kaimynų skundus nereaguoja, kontroliuojančių tarnybų į savo namus neįsileidžia ir savo įpročių keisti veikiausiai neketina net įsisiautėjus koronavirusui.
Miręs vienišas socialinio būsto gyventojas aptiktas tik tada, kai kaimynai iš jo buto pajuto sklindantį kvapą. Neatpažįstamai suiręs velionis pagaliau palaidotas, tačiau jo buto niekas nedezinfekavo mažiausiai tris savaites, nes, kad kas nors išneštų pūvantį čiužinį, pirmiausia "reikėjo atlikti viešojo pirkimo procedūras".
Prestižiniu virstančiame Klaipėdos priemiestyje gyvenimas tapo košmaru dėl kaimynų verslo, – jie vos už metro nuo svetimo sklypo ribos užsiima galvijų auginimu. Nepakeliamas tvaikas greta keliolikos karvių ūkio įsikūrusiems žmonėms jau ne vienus metus nuodija gyvenimą, tačiau smarvės problemos sprendimas kol kas – aklavietėje.