Vilniaus istorija

Prekyba: mugė Katedros aikštėje XIX a. pab.–XX a. pr.

2010-02-27 03:59:59

Vilniaus mugių istorija: 10-ties dienų linksmybės

Prieš šimtmečius mieste vykdavusios mugės vargiai nusileisdavo dabartinėms. O ir rinktis pasilinksminti mėgstantys vilniečiai turėjo iš ko. Kad čia gyventa ne tik linksmų, bet ir nesavanaudžių byloja ir duomenys apie labdaros pokylius. Šventės – 10 dienų Kaziuko mugės šurmuliuoti pradėjo XVII a. Po 1604 m. kovo 4 d. šv. Kazimiero kanonizacijos pagrindinė atlaidų dalis buvo religinės apeigos, triukšmingos ir puošnios eitynės, kuriose dalyvaudavo beveik visa miesto katalikų bendruomenė. 1636 m. popiežius Urbonas III leido kasmetes šventes švęsti visą dekadą, t

Skaityti daugiau

Vilniaus istorijos fragmentai spausdinami iš spaudai rengiamos A.R.Čaplinsko knygos "Vilniaus istorija. Legendos ir tikrovė".

2010-03-19 23:40:28

Vilniuje besaikis lėbavimas buvo laikomas dorybe

Kaip linksmindavosi, ką valgydavo, ką gerdavo ir kokiomis tradicijomis gyveno mūsų protėvių Vilnius prieš keletą šimtų metų? Buvo laikai, kai besaikis lėbavimas buvo laikomas netgi dorybe. Puotos su patrankomis Savo "aukso amžių" Vilnius išgyveno XVI a. Žygimanto Augusto ir Stepono Batoro laikais. Didikai stengėsi neatsilikti nuo valdovo dvaro, Vilniuje kūrė rezidencijas, nedaug prastesnes už valdovų rūmus. Vietos ir kviestinių menininkų išpuoštuose didikų rūmuose vyko intensyvus saloninis gyvenimas: turnyrai, literatūriniai vakarai, moksliniai disputai, puotos, k

Skaityti daugiau

2010-03-21 19:44:48

Vilniaus istorija: kas vadovavo miestui?

Prieš miestui suteikiant savivaldą (1378 m.) Vilnių prižiūrėjo valdovo vietininkas. Paskui šias pareigas perėmė magistratas, arba miesto taryba, pavaldi tik pačiam valdovui, per karus, kai miestui grėsė pavojus – Vilniaus vaivadai. Visi rūpesčiai magistratui Magistratas tvarkė miesto ūkį, rinko mokesčius, rūpinosi miesto iždu, kaupė grūdų atsargas, kad kraštą užklupus badmečiui, epidemijoms ar priešui apsupus Vilnių nekiltų badas. Jis taip pat teikė notaro paslaugas, tvirtino pirkimo–pardavimo, dovanojimo aktus ir testamentus. Magistratui teko rūpintis ir mi

Skaityti daugiau

Kaita: nuo to laiko, kai buvo suteiktos Magdeburgo teisės, iki kol XIX a. buvo panaikinta pareigybė, Vilniuje galėjo šeimininkauti kone 350 burmistrų.

2010-03-28 18:07:18

Vilniaus istorija: valdžios klanai ir interesai

Tapę burmistrais ar tarėjais vilniečiai rūpinosi savo interesais, naudojosi valdžios teikiamomis galimybėmis. Be to, naujiems miestiečiams patekti į valdžią buvo be galo sunku. Savarankiškesnis už kitus Po vaito Mato Boržymovskio mirties 1610 m. valdovas, nepasiklausęs magistrato, atsižvelgdamas į velionio nuopelnus, Vilniaus vaitu patvirtino jo žentą kilmingąjį Aleksandrą Chaleckį. Magistratas, pajutęs, kad vaito pareigybė gali pereiti į bajorų (o ne miestiečių) rankas ir tapti paveldima, sprendimui pasipriešino. A.Chaleckis buvo priverstas vaito pareigų atsisaky

Skaityti daugiau

2010-04-25 19:30:00

Savas ir svetimas Vilnius

Iki 1940 m., kai įvažiavo sovietų tankas, mieste vertėsi kaip kas išmano, Vilniuje vyravo baisus skurdas, tačiau vietos valdžia sugebėjo su juo susidoroti. Netrukus į miestą viena po kitos įsiveržė okupacijos, nacionalizacija, tremtis ir baimė... Išsprendė maisto problemą 1940 m. formuojant naują 12 asmenų miesto tarybą į ją buvo skiriami įvairių tautybių asmenys. Jos nariais tapo 4 lietuviai, 3 lenkai, 2 žydai ir gudas. Miesto burmistru liko Konstantinas Stašys, viceburmistru – Alfonsas Pimpė. Vilniaus savivaldybėje pirmiausia pertvarkyti kadrai: skyrių viršin

Skaityti daugiau

2010-05-23 18:01:20

Išnykusios ir likusios turgavietės

Vilniečiai žemės ūkiu verstis negalėjo. Jie naudojo atvežtinius produktus, todėl miestą aprūpinti maistu buvo labai svarbu. Visų reikalingų produktų vilniečiai įsigydavo turguose. Jų mieste buvo daug ir įvairių. Duona ir pyragai 1511 m. Žygimantas Senasis leido Vilniaus pirkliams visoje Lietuvoje laisvai pirkti ir parduoti kiek nori grūdų: rugių, kviečių, miežių sėmenų, o 1542 m. uždraudė imti rinkliavą Bistricoje ir Nemenčinėje už vilniečių plukdomas prekes – grūdus, šieną, avižas, kiaušinius, sūrius, žuvis ir kitus maisto produktus. Daug grūdų su

Skaityti daugiau

Mokslai: A.Grumadas prisimena, kad naujoji miesto valdžia daugiausia patirties sėmėsi iš knygų.

2010-05-02 03:01:43

Skurdų Vilniaus miestą valdė idealistai

Šiemet švenčiame Vilniaus miesto tarybos 20-metį. Ar vilniečiai dar pamena pirmąją tarybą, kartą per savaitę tiektą karštą vandenį ir drastiškai keltus mokesčius? Meras – samdomas darbuotojas Kokia buvo pirmoji Vilniaus miesto taryba, su kokiais iššūkiais jai teko susidurti? Ar atkūrus nepriklausomybę šią valdžią mylėjo vilniečiai, o gal atvirkščiai? Kiek mes ūgtelėjome per šiuos 20 metų, o gal pagedome – "Vilniaus diena" teiravosi pirmojo Vilniaus miesto tarybos pirmininko Arūno Grumado. – 1990-aisiais buvo surengti pirmieji nepriklausomos Lietuvos savi

Skaityti daugiau

Atsilaikė: vieninteliai iki šių dienų išliko Medininkų (Aušros) vartai.

2010-02-20 12:59:59

Vilniaus sargai: vartai ir siena

Viduramžiais Vilnių juosusi siena saugojo miestą nuo piktavalių prašalaičių. Laiko pažeistų jos liekanų galima aptikti ir šiandien. Saugojo ir gamta Vilnius kūrėsi patogioje, pačios gamtos puikiai apsaugotoje vietoje. Iš šiaurės – pilis ir miestą nuo priešų saugojo tuomet gana vandeninga Neris. Iš rytų – kalvos ir srauni, įnoringa Vilnia. Dabartinių Naugarduko ir Mindaugo gatvių apribotoje žemumoje kadaise tyvuliavo nemažas pelkėtas ežerėlis, į kurį subėgdavo Vingrių šaltiniai, o ištekėjo Vingrio upelis, dabartinės Trakų gatvės pradžioje suko į ryt

Skaityti daugiau

Apklausa

Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?

Taip, ir ne vieną

Ne, bet svarstau įsirengti

Ne, ir neketinu

Iš viso balsų: 2031

Kitos apklausos

Savaitės apklausa:

Dienos kadras

Sakuros 0

Gretos Namentkevič nuotr.

Įkelk kadrą Archyvas

Dienraštis "Klaipėda"

Vilniaus istorija

Dienos kadras