Naujoji klimato kaitos tarnybos „Copernicus“ paskelbta riba užbaigia metus, per kuriuos ir turtingas, ir neturtingas šalis siaubė nelaimės, kurias mokslininkai sieja su žmonijos vaidmeniu spartaus Žemės atšilimo procese.

„Copernicus“ teigimu, dėl beprecedentiškai ilgo ir didelio karščio sausio-lapkričio mėnesiais vidutinė temperatūra pasaulyje buvo tokia aukšta, kad šie metai neabejotinai pralenks 2023-iuosius, kurie iki šiol buvo laikomi karščiausiais.

„Šiuo metu iš esmės neabejotina, kad 2024 metai bus šilčiausi metai per visą istoriją“, – teigiama ES agentūros kasmėnesiniame biuletenyje.

Dar vienas niūrus pasiekimas – 2024-ieji bus pirmieji kalendoriniai metai, kurie bus daugiau nei 1,5 laipsnio Celsijaus karštesni nei priešindustriniais laikais, kai žmonija dar nebuvo pradėjusi deginti didžiulių kiekių iškastinio kuro.

Mokslininkai perspėja, kad temperatūros viršijimas 1,5 laipsnio Celsijaus per dešimtmečių trukmės laikotarpį labai pakenktų planetai, o pasaulis pagal Paryžiaus klimato susitarimą yra susitaręs siekti apriboti atšilimą iki šios saugesnės ribos.

„Copernicus“ direktoriaus pavaduotoja Samantha Burgess teigė, kad vieni metai, kai temperatūra viršija 1,5 laipsnio, „nereiškia, kad Paryžiaus susitarimas buvo sulaužytas, tačiau tai reiškia, kad ambicingi klimato kaitos veiksmai yra būtini kaip niekada anksčiau“.

Neveikimo kaina

Pasaulis nė iš tolo nepriartėjo prie 1,5 laipsnio tikslo.

Spalio mėnesį JT pareiškė, kad dabartinė klimato kaitos veiksmų kryptis lems katastrofišką 3,1 laipsnio atšilimą.

Iš iškastinio kuro išmetamų teršalų kiekis vis didėja, nepaisant visuotinio įsipareigojimo atsisakyti anglių, naftos ir dujų.

Deginant iškastinį kurą išsiskiria šiltnamio efektą sukeliančios dujos, kurios šildo Žemės vandenynus ir atmosferą, trikdo klimato dėsningumus ir vandens apytakos ratą.

Mokslininkai teigia, kad dėl visuotinio atšilimo ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai tampa vis dažnesni ir stipresni, ir net esant dabartiniam lygiui klimato kaita daro didelę žalą.

Šiemet Ispanijoje ir Kenijoje kilo mirtini potvyniai, JAV ir Filipinuose siautė smarkios atogrąžų audros, o Pietų Amerikoje kilo didelė sausra ir miškų gaisrai.

Ciuriche įsikūrusi perdraudimo milžinė „Swiss Re“ šį mėnesį pranešė, kad 2024 metais stichinės nelaimės iš viso sukėlė 310 mlrd. dolerių ekonominių nuostolių.

Besivystančios šalys yra ypač pažeidžiamos ir iki 2035 metų joms reikės 1,3 trln. JAV dolerių išorinės pagalbos per metus, kad galėtų susidoroti su klimato kaita.

Lapkritį vykusiose JT derybose dėl klimato kaitos turtingos šalys įsipareigojo iki 2035 metų kasmet skirti 300 mlrd. dolerių – ši suma buvo įvertinta kaip apgailėtinai nepakankama.