Toks jo komentaras pasirodė didėjant kritikai po to, kai Izraelis įžengė į šią buferinę zoną palei sieną su Sirija.

Per spaudos konferenciją Jeruzalėje B. Netanyahu padėkojo išrinktajam JAV prezidentui Donaldui Trumpui už tai, kad jis per savo pirmąją kadenciją pripažino 1981 metais Izraelio įvykdytą teritorijos aneksiją, ir sakė, kad „Golanas amžinai bus Izraelio valstybės dalis“.

1967-aisiais per Šešių dienų karą Izraelis atėmė didžiąją kalnuotos plynaukštės dalį iš Sirijos ir nuo to laiko ją okupavo, o 1973-iaisiais arabų ir Izraelio kare atrėmė Sirijos bandymą ją vėl užkariauti.

B. Netanyahu teigė, kad Izraelio kontroliuojama aukštuma „užtikrina mūsų saugumą ir suverenumą“.

Savaitgalį jis įsakė kariams persikelti į Jungtinių Tautų (JT) saugomą buferinę zoną – į rytus nuo Izraelio aneksuotų Golano Aukštumų – po to, kai islamistų vadovaujami sukilėliai Sirijoje nuvertė prezidentą Basharą al Assadą.

JT ir Izraelio kaimyninės šalys pasmerkė šį žingsnį, o JT atstovas spaudai pirmadienį pareiškė, kad Izraelio veiksmai pažeidžia 1974 metų Izraelio ir Sirijos susitarimą dėl pasitraukimo.

Saudo Arabijos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad buferinės zonos užėmimas patvirtina, jog „Izraelis nuolat pažeidinėja tarptautinės teisės normas ir yra pasiryžęs sabotuoti Sirijos galimybes atkurti saugumą, stabilumą ir teritorinį vientisumą“.

B. Netanyahu sekmadienį teigė, kad žlugus B. al Assado vyriausybei ir Sirijos kariuomenei palikus savo postus, susitarimas neteko galios.

Izraelio užsienio reikalų ministras Gideonas Saaras pirmadienį pareiškė, kad buferinės zonos perėmimas buvo „ribotas ir laikinas žingsnis, kurio ėmėmės saugumo sumetimais“.

JAV valstybės departamento atstovas Matthew Milleris išreiškė supratimą dėl Izraelio veiksmų, kurie, pasak jo, nėra nuolatiniai ir „galiausiai norime, kad Izraelis ir Sirija pasiektų ilgalaikį stabilumą, o tai reiškia, kad mes remiame tai, kad visos šalys laikytųsi 1974-ųjų susitarimo dėl pasitraukimo“.