Pereiti į pagrindinį turinį

Ministras: nemanau, kad mus galima vertinti taip pat, kaip Graikiją

Vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius tikisi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) migrantų apgręžimą Lietuvoje vertins kitaip nei Graikijoje.

Vladislavas Kondratovičius
Vladislavas Kondratovičius / J. Kalinsko / BNS nuotr.

Strasbūro teismas antradienį pripažino Graikiją kalta dėl sistemiškai vykdomos prieglobsčio prašytojų apgręžimo politikos.

Pasak V. Kondratovičiaus, Lietuva teismuose turi panašią bylą, tačiau kiekvieną atvejį reikia vertinti individualiai.

„Yra truputį skirtinga situacija negu ta, kuri buvo Graikijoje. Pas mus visgi buvo vykdoma kitaip, nors, aišku, politika buvo panaši, bet turėjome kitokią situaciją“, – trečiadienį žurnalistams teigė ministras.

„Dabar yra informacija, kad mūsų byla perduota išplėstinei kolegijai. (...) Galimai Europos (Žmogaus Teisių) Teismas pažiūrės kitaip, nei žiūri dažniausiai, kaip šiuo atveju, su Graikija“, – pažymėjo V. Kondratovičius.

Jo teigimu, Lietuva lauks, koks bus priimtas sprendimas dėl jos migrantų apgręžimo, o po teismo sprendimo „žiūrėsime, kas ir kaip“.

2019 metais vykusio moters sugrąžinimo į Turkiją bylą išnagrinėjęs EŽTT antradienio nutartimi konstatavo, kad Graikijos valdžios institucijos trečiųjų šalių piliečiams iš Turkijos tuo metu sistemiškai ir neteisėtai taikė apgręžimo politiką.

Strasbūre įsikūrusio teismo sprendimas gali tapti precedentu: tai – pirmas kartas, kai Graikija pripažinta vykdžiusi apgręžimus.

Teismo duomenimis, moteris pasitraukė iš šalies ieškodama apsaugos po to, kai Turkijoje buvo nuteista laisvės atėmimu už priklausymą vietos valdžios teroristine laikomai Fethullah Guleno (Fetchula Giuleno) organizacijai. Vis tik ji buvo prievarta grąžinta į Turkiją, neleidžiant siekti apsaugos Europos Sąjungoje.

Teismas taip pat nurodė, kad Graikija pareiškėjai turi kompensuoti 20 tūkst. eurų neturtinės žalos.

Lietuva griežtesnių priemonių migrantų atžvilgiu ėmėsi 2021 metais, susidūrus su jų antplūdžiu iš Baltarusijos. Tuomet iš kaimyninės šalies į Lietuvą neteisėtai atvyko beveik 4,2 tūkst. migrantų.

Reaguojant į tai įteisintas migrantų apgręžimas pasienyje ir apribotos galimybės pasienyje prašytis prieglobsčio. Nevyriausybinės organizacijos kritikuoja tokią politiką, teigdamos, kad taip pažeidžiama tarptautinė teisė.

Iki dabar Lietuvos pasieniečiai migrantus apgręžė beveik 23 tūkst. kartų.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Daugiau orbanizmo.

Pripažinkim kad su pabėgėlių priėmimo ir įdarbinimo planais nieko neišėjo. Jie pas mus būna tik iki tol kol gauna lengvatas ir išlaikymą. Paskui dingsta nežinoma kryptim. Jei lieka - nesiintegruoja..Norim kad Lietuvoje būtų kaip Vokietijoje kur vietoje pavyzdinės ES šalies liko nuniokota turgavietė su musulmonų getais kuriuos jie patys ten įsirengė, gyvena ir diktuoja vietiniams sąlygas? Bus. Ir gal net blogiau.. Vilniuj jau yra tokia vieta..Europos vadai turėtų liautis diktuot nesamones sąjungos šalims - jie irgi jau turėjo pasimokyt ir padaryt išvadas..Nebent yra nepajėgūs ir nemoka naudotis informacijos srautais:)
0
0
Tauta

Graikai tegul sprendžia savo problemas, o mes savo. Nei vieno svetimšalio Lietuvoje. Vyti lauk visus babajus, rusakalbius su ukrainietiųkais ir gudiškais pasais. Lauk visas svetimybes iš Lietuvos. Pakanka mums kolonistų po antro pasaulinio. Kodėl nekalbama apie tai?
2
0
Visi komentarai (3)